Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: svirnas, ulioti, guožtis, briedis, įkyrus, dūmas, troba, bužas, -a, garbanė, gūra, dešimtis, bulundė, maka, veldamas, dyba, plakė, lamždis, lekus, genesys, kartinti, pautai, baužioti, velmi, durmas, priesienis, lalėti, lapenti, bakoti, pelenė, stierkus, zurga, sukenka, plūduriuoti, žeberklė, vežti, branyti, kovoti, varsa, straigyti, žiuberklas, bildėti, morka.

Antraštė:

svir̃nas

Straipsnelis:

žr. klėtis

Šaltinis:

Мартынов 1983, 39–41

Antraštė:

svir̃nas

Straipsnelis:

Ukrainos gynybinių pilių aprašymuose dažnai pasitaiko pavadinimas свирен(ъ), swireń (Kilm. swirnia), swyren (iš lie. svir̃nas ‘klėtis, sandėlis’): 1545 ir 1552 m. – Житомир, 1552 м. – Канев, Киев, Кременец, o kaip antroponimas Lucke – Hrycko Swyren. Anksčiausiai šis apeliatyvas užfiksuotas 1539 m. Čerkasuose [Jablonskis, 226]. Vėlesnė leksema свиренъ pasitaiko dalykiniuose dokumentuose [174]. Kaip matome, свиренъ (свѣренъ, kur ѣ perteikia ukr. i) gana plačiai buvo vartojamas Ukrainoje XVI–XVIII a. pr. – Volynės ir Rovenskos sr.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 174–175

Antraštė:

svir̃nas

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. М., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] świren (p. 22): SJP ‘špichlerz litewski na zboże’: lie. svir̃nas, svi̇̀rna. Fraenkel 955: le. ir br. kalbose skolinys iš lie.; taip pat Vasmeris (Vasmer REW 2, 593).

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 352

Antraštė:

svir̃nas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. свíран (свíрань AK 800), све́ран (plg. ir све́рань MC129), свіро́нак ‘svirnas, klėtis’ – tarmėse bene dažniausias, žr. A 239 nr. свíран (kilm. свíрна) (žr. БРС 846, РБС 18) įprastas ir literatūrinėje kalboje, plg. БРС 846, РБС 18; vietomis turi ir ‘trobesio ūkio padargams sudėti, sandėliuko (kur vasarą dar gali būti ir miegama)’ reikšmę, plg. AK 799, Nosovičius СБН 575; labai dažnas sen. dokumentuose, žr. Jablonskis LŽ 217–229, 270 ir kitur. Tik iš vakarinių tarmių žinomi r. сви́рoн, сви́рен Dalis TC IV 150 (jau čia laikomas lituanizmu) bei свирён ‘klėtis’; panašiai iš rytinių lenkų tarmių yra świron, świren, świreń, (świrna, świernia, świrnia) ‘lietuviška klėtis; sandėlis, sandėliukas atskirame trobesyje’ SJP VI 791, świren ‘klėtis’ Turska Wilno... I 224 (ir świronek), Otrembskis JP XVI 83, GJL I 69, Zdancevičius LP VIII 348 ir ypač ZPSS 288 t., 299 […] ir kt.); dar plg. świrn ‘t. p.’ Kudzinovskis ABSl I 225. Iš lie. svir̃nas (svìrna); žr. Karskis Б 135, Frenkelis LEW 955.

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 152

Antraštė:

svir̃nas

Straipsnelis:

Lie. svir̃nas, br. свiран, r. свирон, le. świron ‘klėtis, svirnas’.

Šaltinis:

Откупщиков 1971, 123

Antraštė:

svir̃nas

Straipsnelis:

Ide. *swr̥-no- reikšmės raida galėtų būti: ‘a collection of Italian millet’ > ‘storage for millet grain’ (‘sorų grūdų saugykla’) > ‘barn, granary’ (‘klojimas, klėtis, svirnas’). Lie. svìrna (f.), svir̃nas (m.) ‘Speicher, Vorratskammer’ (Fraenkel LEW II 958) > le. dial. świren, świreń, jidiš svirne, r. sviren, sviron (Laučjute, 1982, 22). žr. soros

Šaltinis:

Witczak 1997, 30