Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: svirtis, bobžolės, peningas, ketinti, lugzsti, grundulys, nu-kaikinti, slanka, pajodyti, lobėti, bryzas, žalgas, namūnaitis, kampti, birginti, šankinti, žebenkštė, čiužinys, tūloti, pilnas, kelėnas, grambuoliauti, nuoseklus, lapija, vėl, abrozdas, skutulas, mentelis, vėdega, brizgas.

Antraštė:

svìrtìs

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. свер; асве́р – dažniausias свер- (свір-) šaknies pavadinimas šiaurės vakarų Baltarusijoje (tad prie Lietuvos – Latvijos); baltarusių kalbos atlase dažniausia reikšmė yra ‘šulinio svirties atsvara, pasvaras’ A 243 nr., toliau – ‘svirties pėdžia’ A 242 nr. ir ‘svirties kartelė (su kabliu)’ A 244 nr.; gal dažniausia reikšmė ‘šulinio svirtis’ (atlase neduodama), plg. БРС 100 асве́р (trm.) ‘t. p.’; dar galima paminėti свіршня́, свірсня́ ‘atsvara’ A 243 nr., свяршня́, све́ршня ‘svirties kartelė’ A 244 nr., свíрець ‘t. p.’ AK 244 nr. ir kt. Iš lenkų tarmių težinomas, rodos, śvirśnia ‘šulinio svirties kartis, persverta per pėdžią’ SJP VI 791. Kiek tolimesnis yra r. trm. осве́р (осви́р) ‘svertas, dalba’; dar žinomas ir vksm. осве́рить, осви́рить ‘persverti, nusverti, pasvirdinti; (refl.) pasvirti’ Dalis ТС II 694, kurį laikyti neabejotinu baltų žodžių giminaičiu (žr. Fasmeris REW II 280 ar Frenkelis LEW 949), būtų, mažų mažiausiai, per daug drąsu. Dėl minėtų br. (ir le.) žodžių kilmės iš lietuvių (iš dalies, matyt, ir iš latvių) kalbos vargu ar reikėtų labai abejoti (dėl br. свір ‘svirtis’ galimo baltiškumo dar plg. ME III 1164), ypač turint galvoje jų geografiją. Pavyzdžiui, свíрець akivaizdžiai < lie. svìrtìs, свірсня́ (свіршня́, le. śvirśnia) < lie. svirsnìs ‘svirtis; jos svarstomoji kartis’ (plg. ir svirsnỹs, svìrsnis ‘svirtis’, свір(á) < la. svira (sviris) bei svīra (svīris) ‘svirtis’ ir pan.; dėl (а)свер dar plg. la. svēre ‘svirtis’ (žinomas, kaip ir kiti minėti latvių žodžiai, ir ‘sverto, dalbos’ reikšme). Kadangi lie. sver̃ti, svìrti bei la. svḕrt (svert) patikimų giminaičių slavų kalbose nėra žinoma, cituotus rusų tarminius žodžius dėl jų riboto paplitimo baltų pašonėje ir dėl ryškaus formos ir reikšmės sutapimo su baltų atsakančiais žodžiais taip pat veikiausiai reikėtų laikyti baltizmais (žr. Potebniai РФВ 199).

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 151–152