Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tūkstantis
.
Rezultatai
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Akivaizdžiausia leksinė germ., bl. ir sl. bendrybė yra žodis, reiškiantis ‘1000’, būtent […] go.
þūsundi
, s. isl.
þūsund
, s. v. a.
dūsunt
,
thūsunt
(f.),
tūsent
(ir n.), s. ang.
þūsend
(n.), pr.
tusimtons
acc. pl., s. lie.
tûstanczios
gen. sg. [DP],
túkstanties
gen. sg. (s. lie. ir trm.),
tuxtanti
acc. sg. [1579]; lie.
túkstantis
,
túkstant
, [100] s. la.
tūstuoš-
, la.
tū̃kstuotis
,
tūkstoš
[…], s. sl.
tysęšti
,
tysǫšti
[…], s. r.
tysjača
[…], le.
tysiąc
, slov.
tisǫča
, s.-kr.
tïsuća
. Dėl šių žodžių etimologijos ir ryšių skirtinos trys pagrindinės nuomonės, tarp kitko, bl. formos susiduria su daugiau problemų, nei sl. ar germ. (1) žodis yra ide. *
tūs-
‘stiprus, tvirtas, pajėgus, daugelis’ ir ide. *
k̥̑t-i̯a
, *
̥̑t-i̯om
, kuris išvestas iš ide. *
̥̑tóm
, ‘šimtas’, dūrinys, plg. Streitberg, Urgerm. Grammatik 4, (1895), Heidelberg; Feist, Vergl. Wörtbch. der go. Sprache, 1939, Leiden; Leumann, IF, 58, 127; Jensen, Zs. für Phonetik u. allgemeine Sprachwissenschaft 6 (1952), 55; Porzig, Gliederung idg. Sprachgebiets, Heidelberg, 142; Vasmer REW III; Pokorny I 1083, De Vries AnEW III 628; Shevelov, A Prehistory of Slavic, Heidelberg, 1964, 91 ir 181; Endzelīns, Comparative Phonology and Morphology of the Baltic Languages, The Hague-Paris, 1971, 183. (2) Žodis yra *
-ent
, *
-ont
, *
-n̥t-
priesagos vedinys iš ide. *
tūs-
, plg. Van Heltus, IF 18, 122; Sadnik-Aitzetmüller, Handwörterbuch zu den altkirchenslavischen Texten, Heidelberg, 1955, 324; Vaillant, Grammaire comparée des langues slaves, tome II, Lyon-Paris, 1958, 647; Fraenkel LEW 1136; Szemerényi 1970, 209. (3) Žodis yra skolinys arba germ. iš sl., arba sl. iš germ. (Hirt, IF 6, 348) […]. Dabar (3) aiškinimas dėl labai seno žodžio atrodo nevisiškai pritaikomas […] [101]. (1) teorija, nors ir labiausiai išplėtota, susiduria su didžiausiu nepritarimu. Kadangi aptariamasis žodis aptinkamas tik trijose kalbų grupėse, o kitos turi – bendrai arba nepriklausomai viena nuo kitos – kitą žodį,
tūkstantis
ir kt. turi būti kilęs suskilus bendrai ide. prokalbei, bet prieš susiformuojant atskiroms kalboms [102]. Iš spėjamo ide. *
tūs-k̥̑t-i̭a
turėtų kilti germ. *
þūskundi
, iš spėjamo germ.
þūs
+
hundja
– *
þūshundi
, o turima forma yra
þūsundi
[…]. Iš spėjamos ide. formos turėtų kilti sl. *
tyskęt’i
> s. sl. *
tyščęšti
, o ne paliudytas
tysęšti
[…]. Savarankiškas sl. dūrinys būtų […] *
tyxsęšti
, atitink.
tyxsǫšti
[…] [103]. Ide. *
tūs-k̥̑ti-
> bl. *
tūškimti-
[…]. Savarankiškas bl. dūrinys būtų *
tūšimti-
. Panašus pr.
tusimtons
veikiausiai yra naujadaras […] [104]. Remiantis patikimesne (2) teorija, reikėtų rekonstruoti formą su elementu, atskiriančiu
u
nuo
s
, [kadangi
s
po
u
virsta bl. (galimai)
š
, sl.
x
[…]. Iš ide. *
tūt-s(o)ntī
, su
-ī
<
iH₂
, be sunkumų būtų galima rekonstruoti paliudytas formas: germ. *
þū[t]sundi
, go.
þūthaurn
tapo; bl. *
tūtsanti
(nepaisant pr. naujadaro), vėliau, dėl
ts
metatezės, [105] – *
tūstanti
, [plg. s. lie.
tûstanczios
; s. la.
tūstuoš-
], (galima forma bl. *
tūsanti
, plg. suom.
tuhansi
, nėra paliudyta), vėliau, po
k
protezės –
tūkstanti
; la.
sir̃dȩ̂sti
‘baimė’ tipo; sl. *
tysęt’i
, s. sl.
tysęšti
[…]. Dėl reikšmės galima pritarti esantiems pasiūlymams ide. *
tū-
matyti formą, susijusią su ide. *
teuH-
‘didelis, stiprus, galingas, didžiulis’, plg. s. i.
tavā́ḥ
‘stiprus’ Pokorny I 1080 […]. Rekonstruotasis *
tūt-sn̥t-ī
galėtų reikšti ‘tas, kas sudaro didelį kiekį, daugybę; sudarantis didelę kiekybę’; tačiau tai tik viena iš daugelio galimybių.
Šaltinis:
Pijnenburg 1989
, 99–105
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Germ. *
þūsa-hundi
žodžiuose go.
þusundi
, s. isl.
þūs-hund
ir kt. Kilęs iš abstrakto *
tuhso-(d)k̥̑tih₂
‘stiprus, storas, drūtas šimtas’⁵ [⁵ šitaip (tik su kiek kitokiu akcentavimu) ir Szemerényi Einführung..., t. p. ir dėl bl.–sl. Dėl germ.–bl.–sl. tūkstančiui naują etimologiją išdėstė W. J. J. , HS 102, 99–106: *
tūt-sn̥t-ī
‘kas didelę krūvą sudaro’.]; žodis yra pasiskolintas bl. (lie.
tūkstantis
) ir sl. (s. sl.
tysęšta
,
tysǫšta
).
Šaltinis:
Rix 1991
, 225–226
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Bl. slavizmuose šis [sl.]
c
(← [ide.]
k̑
) yra pakeistas
st
, pvz., […] ir galiausiai suom.
tuhansi
‘1000’ rodo, kad bl. žodis, reiškiantis ‘1000’ kadaise turėjo būti *
tūš°
, ir lie.
tū́kstantis
pasirodo esąs (su antriniu
k
) skolinys iš sl. *
tysoNtja
(← *
-c-
← ide. *
tūs-k̥̑t
).
Šaltinis:
Pohl 1980
, 69
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Lie.
tū́kstantis
, la.
tũkstuôt(i)s
, pr.
tūsimtons
, sl. *
tysętja
/
tysǫtja
iš ide. praformos su palataliniu
ḱ
: *
tūs-ḱmt-
‘tūkstantis’ [310]. Netikslu yra gretinti lie.
tū́kstantis
, la.
tũkstuôts
su s. sl.
тысѧшта
,
тысѫшта
, r.
тысяча
, germ.
þūshundi
. Baltiškoji skaičiaus „1000“ forma, kuri gimininga sl. *
tysętja
/
tysǫtja
gali būti gretinama tik su pr.
tūsimtons
(pl. acc.) [311]. Tik prabaltiškas *
tūšimt-
galėjo duoti suomių
tukansi
,
tuhat
‘tūkstantis’ (suom.
h
< prasuom. *
š
< bl.
š
. Lie.
tū́kstantis
, la.
tũkstuôts
-k-
nepriesaginis [312].
Šaltinis:
Трубачев 1973
, 310–312
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [pasiskolintų finų] reikėtų pridėti: lie.
tū́kstantis
– finų
tuhat
.
Šaltinis:
Schmid 1975b
, 327
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje]. Šio skaitvardžio forma atskirose ide. kalbose skiriasi, plg. lo.
mille
, lyginant su gr. χίλιοι, s. i.
sahásram
ir t. t. Baltų kalbose matome galbūt bendrą su slavais ir germanais inovaciją. Lie.
tū́kstantis
= la.
tũkstuõts
(su įterptiniu
-k-
) antro skiemens vokalizmu skiriasi nuo pr.
tusimt-ons
acc. pl. Finų-ugrų kalbų, kurios šį skaitvardį pasiskolino iš baltų, duomenys rodytų pirminį baltų *
tūš-
(plg. suom.
tuhat
) ir atitinkamai reikėtų rekonstruoti lie. ir la. *
tūšant-
greta pr. *
tusimt-
. Tada lie. ir la. forma atitiktų sl. *
tysǫt-
(s. sl.
tysǫti
, s.-kr.
tȉsuća
), o pr. forma būtų atitikmeniu paralelinei sl. *
tysęt-
(r.
týsjača
, le.
tysiąc
). Nepaisant go.
-s-
: bl.-sl.
-š-
skirtumo, galimas tolimesnis šių formų ryšys su go.
þūsundi
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 240
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
[Ide. *
sk̑
> bl.-sl.
st
. Pvz.:] lie.
tū́kstantis
‘tausend’, s. sl.
tysęšti
(< *
tūsantī
, su disimiliacija) < bl.-sl. *
tū́stantī
< *
túhs-k̑ont-ih₂
‘Kraft-Dekade’ (dėl darybos ne ‘Kraft-Hunderter’).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008
, 417
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *
sk̑
grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie.
tū́kstantis
, la.
tũkstuõtis
, s. la.
tūstuos-
, pr.
tūsimtons
, s. sl.
tysǫšti
,
tysęšti
, germ. *
þūsundī
, *
þūsandī
) neprivalo būti analizuojamas kaip sudurtinis žodis su antruoju dėmeniu *
k̑m̥tóm
‘šimtas’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a
, 17
Antraštė:
tūkstantis
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Bl.
st
< ide. *
k̑
: lie.
tūkstantis
‘thousand’, la.
tūkstotis
(su įterptiniu
k
), s. la.
tuustosche
, bet pr.
tusimtons
, bl. *
tūšamt
- (dar plg. suom.
tuhansi
,
tuhat
), sl. *
tūsimt(j)-ī
, *
tūsamt(j)-ī
(dar plg. s. sl.
tysęšti
,
tysǫšti
). Trm. ide. *
tū-s
‘great’ + *
k̑mt
- ‘hundred’, plg. go.
þūs-hundi
, frankonų (Lex Salica)
thuis chunde
.
Šaltinis:
Andersen 2003
, 53–54
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Lie.
tū́-kstantis
kilęs iš ide. veiksmažodžio *
teu̯-
/
tu̯-
/
tū-
‘pūstis; daugėti, turėti galios’ (plg. Pokorny IEW 1080tt.). Jo atitikmenys: la.
tū-kstuot(i)s
, pr.
tū-simtons
III 37₁₈), s. sl.
ty-sęša
, go.
þū-sundi
. Jis galėjo turėti darybos reikšmę ‘daug šimtų’ (plg. Endzelīns 1951, 495t.; Vasmer ĖSRJ IV 133; Pozig 1954, 142; Otrębski 1964, 132t.; Gamkrelidze, Ivanov 1984, 848; Rix 2001, 86tt.) arba ‘sudarantis minią, didelį skaičių’ (Pijnenburg 1989).
Šaltinis:
Ambrazas 2006
, 15
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
žr.
šimtas
Šaltinis:
Kortlandt 2007
, 8–9
Antraštė:
tū́kstantis
Straipsnelis:
Skaitvardis ‘1000’ yra gerai žinoma izoglosa, bendra germanų, baltų ir slavų kalboms (plg. go.
þūsundi
, s. sl.
tysǫštь
/
tysęštь
, lie.
tū́kstantis
etc.). Jis geriausiai rekonstruojamas kaip *
téu̯h₂sn̥tih₂
-/*
tuh₂sn̥ti̯éh₂
- ‘the large, powerful (thing)’. Šią formą galima paaiškinti kaip
devī́
-substantivizaciją iš
nt
-kamieno būdvardžio *
téu̯h₂s-ont
-/*
tuh₂s-n̥t-´
- ‘large, powerful’, kuris yra darinys iš
s
-kamieno daiktavardžio *
téu̯h₂s
- ‘strength’ (plg. g. Av.
təuuiš
- ‘force, violence’, s. i.
tavás
- ‘strong’ ir
devī́
-darinį in.-ir. *
tau̯HsíH
- > s. i.
taviṣī́
- ‘strength’, Av.
təuuišī
- ‘t. p.’).
Šaltinis:
Rau 2009
, 15–16
Antraštė:
tū́kstantis
Reikšmė:
Tausend
Straipsnelis:
Go.
þūsundi
, s. isl.
þús(h)und
, s. šv.
þūsand
, s. ang.
ðūsend
, s. saksų
thūsundig
, s. v. a.
dūsunt
(< germ. *
þūs-unđ-ī/jō
-), s. sl.
tysǫštь
,
tysęštь
, lie.
tū́kstantis
, pr.
tūsimtons
‘Tausend’ geriausiai suprantamas kaip sudaiktavardėjęs dalyvis *
tūs-ont
-/*-
n̥t
-. Jo bazė būtų šaknis *
teu̯h₂
- ‘sschwellen’, tiksliau forma su
s
-plėtikliu (plg. s. i.
táviṣī
‘Kraft, Stärke’).
Šaltinis:
Casaretto 2004
, 441
Antraštė:
tūkstantis
Straipsnelis:
Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom.
tuhat
(kilm.
tuhannen
) ‘tūkstantis’ > *
tūhamte
< *
tūšamte
< bl. trm. *
tūšamtē
Šaltinis:
Liukkonen 1994
, 90
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas