Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tūkstantis, dangujęjis, kerai, blykšti, blykštu, nū, nuodmauda, klaimas, atlikūlis, sliaugti, smaguris, šlubas, nuo, saršlavos, nuogalda, baukti, mutė, kebenėkas, nustoti.

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Akivaizdžiausia leksinė germ., bl. ir sl. bendrybė yra žodis, reiškiantis ‘1000’, būtent […] go. þūsundi, s. isl. þūsund, s. v. a. dūsunt, thūsunt (f.), tūsent (ir n.), s. ang. þūsend (n.), pr. tusimtons acc. pl., s. lie. tûstanczios gen. sg. [DP], túkstanties gen. sg. (s. lie. ir trm.), tuxtanti acc. sg. [1579]; lie. túkstantis, túkstant, [100] s. la. tūstuoš-, la. tū̃kstuotis, tūkstoš […], s. sl. tysęšti, tysǫšti […], s. r. tysjača […], le. tysiąc, slov. tisǫča, s.-kr. tïsuća. Dėl šių žodžių etimologijos ir ryšių skirtinos trys pagrindinės nuomonės, tarp kitko, bl. formos susiduria su daugiau problemų, nei sl. ar germ. (1) žodis yra ide. *tūs- ‘stiprus, tvirtas, pajėgus, daugelis’ ir ide. *k̥̑t-i̯a, *̥̑t-i̯om, kuris išvestas iš ide. *̥̑tóm, ‘šimtas’, dūrinys, plg. Streitberg, Urgerm. Grammatik 4, (1895), Heidelberg; Feist, Vergl. Wörtbch. der go. Sprache, 1939, Leiden; Leumann, IF, 58, 127; Jensen, Zs. für Phonetik u. allgemeine Sprachwissenschaft 6 (1952), 55; Porzig, Gliederung idg. Sprachgebiets, Heidelberg, 142; Vasmer REW III; Pokorny I 1083, De Vries AnEW III 628; Shevelov, A Prehistory of Slavic, Heidelberg, 1964, 91 ir 181; Endzelīns, Comparative Phonology and Morphology of the Baltic Languages, The Hague-Paris, 1971, 183. (2) Žodis yra *-ent, *-ont, *-n̥t- priesagos vedinys iš ide. *tūs-, plg. Van Heltus, IF 18, 122; Sadnik-Aitzetmüller, Handwörterbuch zu den altkirchenslavischen Texten, Heidelberg, 1955, 324; Vaillant, Grammaire comparée des langues slaves, tome II, Lyon-Paris, 1958, 647; Fraenkel LEW 1136; Szemerényi 1970, 209. (3) Žodis yra skolinys arba germ. iš sl., arba sl. iš germ. (Hirt, IF 6, 348) […]. Dabar (3) aiškinimas dėl labai seno žodžio atrodo nevisiškai pritaikomas […] [101]. (1) teorija, nors ir labiausiai išplėtota, susiduria su didžiausiu nepritarimu. Kadangi aptariamasis žodis aptinkamas tik trijose kalbų grupėse, o kitos turi – bendrai arba nepriklausomai viena nuo kitos – kitą žodį, tūkstantis ir kt. turi būti kilęs suskilus bendrai ide. prokalbei, bet prieš susiformuojant atskiroms kalboms [102]. Iš spėjamo ide. *tūs-k̥̑t-i̭a turėtų kilti germ. *þūskundi, iš spėjamo germ. þūs + hundja – *þūshundi, o turima forma yra þūsundi […]. Iš spėjamos ide. formos turėtų kilti sl. *tyskęt’i > s. sl. *tyščęšti, o ne paliudytas tysęšti […]. Savarankiškas sl. dūrinys būtų […] *tyxsęšti, atitink. tyxsǫšti […] [103]. Ide. *tūs-k̥̑ti- > bl. *tūškimti- […]. Savarankiškas bl. dūrinys būtų *tūšimti-. Panašus pr. tusimtons veikiausiai yra naujadaras […] [104]. Remiantis patikimesne (2) teorija, reikėtų rekonstruoti formą su elementu, atskiriančiu u nuo s, [kadangi s po u virsta bl. (galimai) š, sl. x […]. Iš ide. *tūt-s(o)ntī, su -ī < iH₂, be sunkumų būtų galima rekonstruoti paliudytas formas: germ. *þū[t]sundi, go. þūthaurn tapo; bl. *tūtsanti (nepaisant pr. naujadaro), vėliau, dėl ts metatezės, [105] – *tūstanti, [plg. s. lie. tûstanczios; s. la. tūstuoš-], (galima forma bl. *tūsanti, plg. suom. tuhansi, nėra paliudyta), vėliau, po k protezės – tūkstanti; la. sir̃dȩ̂sti ‘baimė’ tipo; sl. *tysęt’i, s. sl. tysęšti […]. Dėl reikšmės galima pritarti esantiems pasiūlymams ide. *tū- matyti formą, susijusią su ide. *teuH- ‘didelis, stiprus, galingas, didžiulis’, plg. s. i. tavā́ḥ ‘stiprus’ Pokorny I 1080 […]. Rekonstruotasis *tūt-sn̥t-ī galėtų reikšti ‘tas, kas sudaro didelį kiekį, daugybę; sudarantis didelę kiekybę’; tačiau tai tik viena iš daugelio galimybių.

Šaltinis:

Pijnenburg 1989, 99–105

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Germ. *þūsa-hundi žodžiuose go. þusundi, s. isl. þūs-hund ir kt. Kilęs iš abstrakto *tuhso-(d)k̥̑tih₂ ‘stiprus, storas, drūtas šimtas’⁵ [⁵ šitaip (tik su kiek kitokiu akcentavimu) ir Szemerényi Einführung..., t. p. ir dėl bl.–sl. Dėl germ.–bl.–sl. tūkstančiui naują etimologiją išdėstė W. J. J. , HS 102, 99–106: *tūt-sn̥t-ī ‘kas didelę krūvą sudaro’.]; žodis yra pasiskolintas bl. (lie. tūkstantis) ir sl. (s. sl. tysęšta, tysǫšta).

Šaltinis:

Rix 1991, 225–226

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Bl. slavizmuose šis [sl.] c (← [ide.] k̑) yra pakeistas st, pvz., […] ir galiausiai suom. tuhansi ‘1000’ rodo, kad bl. žodis, reiškiantis ‘1000’ kadaise turėjo būti *tūš°, ir lie. tū́kstantis pasirodo esąs (su antriniu k) skolinys iš sl. *tysoNtja (← *-c- ← ide. *tūs-k̥̑t).

Šaltinis:

Pohl 1980, 69

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Lie. tū́kstantis, la. tũkstuôt(i)s, pr. tūsimtons, sl. *tysętja/tysǫtja iš ide. praformos su palataliniu ḱ : *tūs-ḱmt- ‘tūkstantis’ [310]. Netikslu yra gretinti lie. tū́kstantis, la. tũkstuôts su s. sl. тысѧшта, тысѫшта, r. тысяча, germ. þūshundi. Baltiškoji skaičiaus „1000“ forma, kuri gimininga sl. *tysętja/tysǫtja gali būti gretinama tik su pr. tūsimtons (pl. acc.) [311]. Tik prabaltiškas *tūšimt- galėjo duoti suomių tukansi, tuhat ‘tūkstantis’ (suom. h < prasuom. *š < bl. š. Lie. tū́kstantis, la. tũkstuôts -k- nepriesaginis [312].

Šaltinis:

Трубачев 1973, 310–312

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [pasiskolintų finų] reikėtų pridėti: lie. tū́kstantis – finų tuhat.

Šaltinis:

Schmid 1975b, 327

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje]. Šio skaitvardžio forma atskirose ide. kalbose skiriasi, plg. lo. mille, lyginant su gr. χίλιοι, s. i. sahásram ir t. t. Baltų kalbose matome galbūt bendrą su slavais ir germanais inovaciją. Lie. tū́kstantis = la. tũkstuõts (su įterptiniu -k-) antro skiemens vokalizmu skiriasi nuo pr. tusimt-ons acc. pl. Finų-ugrų kalbų, kurios šį skaitvardį pasiskolino iš baltų, duomenys rodytų pirminį baltų *tūš- (plg. suom. tuhat) ir atitinkamai reikėtų rekonstruoti lie. ir la. *tūšant- greta pr. *tusimt-. Tada lie. ir la. forma atitiktų sl. *tysǫt- (s. sl. tysǫti, s.-kr. tȉsuća), o pr. forma būtų atitikmeniu paralelinei sl. *tysęt- (r. týsjača, le. tysiąc). Nepaisant go. -s- : bl.-sl. -š- skirtumo, galimas tolimesnis šių formų ryšys su go. þūsundi.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 240

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

[Ide. *sk̑ > bl.-sl. st. Pvz.:] lie. tū́kstantis ‘tausend’, s. sl. tysęšti (< *tūsantī, su disimiliacija) < bl.-sl. *tū́stantī < *túhs-k̑ont-ih₂ ‘Kraft-Dekade’ (dėl darybos ne ‘Kraft-Hunderter’).

Šaltinis:

Klingenschmitt 2008, 417

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

[Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. tū́kstantis, la. tũkstuõtis, s. la. tūstuos-, pr. tūsimtons, s. sl. tysǫšti, tysęšti, germ. *þūsundī, *þūsandī) neprivalo būti analizuojamas kaip sudurtinis žodis su antruoju dėmeniu *k̑m̥tóm ‘šimtas’.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2009a, 17

Antraštė:

tūkstantis

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Bl. st < ide. *k̑: lie. tūkstantis ‘thousand’, la. tūkstotis (su įterptiniu k), s. la. tuustosche, bet pr. tusimtons, bl. *tūšamt- (dar plg. suom. tuhansi, tuhat), sl. *tūsimt(j)-ī, *tūsamt(j)-ī (dar plg. s. sl. tysęšti, tysǫšti). Trm. ide. *tū-s ‘great’ + *k̑mt- ‘hundred’, plg. go. þūs-hundi, frankonų (Lex Salica) thuis chunde.

Šaltinis:

Andersen 2003, 53–54

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Lie. tū́-kstantis kilęs iš ide. veiksmažodžio *teu̯-/tu̯-/tū- ‘pūstis; daugėti, turėti galios’ (plg. Pokorny IEW 1080tt.). Jo atitikmenys: la. tū-kstuot(i)s, pr. tū-simtons III 37₁₈), s. sl. ty-sęša, go. þū-sundi. Jis galėjo turėti darybos reikšmę ‘daug šimtų’ (plg. Endzelīns 1951, 495t.; Vasmer ĖSRJ IV 133; Pozig 1954, 142; Otrębski 1964, 132t.; Gamkrelidze, Ivanov 1984, 848; Rix 2001, 86tt.) arba ‘sudarantis minią, didelį skaičių’ (Pijnenburg 1989).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 15

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

žr. šimtas

Šaltinis:

Kortlandt 2007, 8–9

Antraštė:

tū́kstantis

Straipsnelis:

Skaitvardis ‘1000’ yra gerai žinoma izoglosa, bendra germanų, baltų ir slavų kalboms (plg. go. þūsundi, s. sl. tysǫštь/tysęštь, lie. tū́kstantis etc.). Jis geriausiai rekonstruojamas kaip *téu̯h₂sn̥tih₂-/*tuh₂sn̥ti̯éh₂- ‘the large, powerful (thing)’. Šią formą galima paaiškinti kaip devī́-substantivizaciją iš nt-kamieno būdvardžio *téu̯h₂s-ont-/*tuh₂s-n̥t-´- ‘large, powerful’, kuris yra darinys iš s-kamieno daiktavardžio *téu̯h₂s- ‘strength’ (plg. g. Av. təuuiš- ‘force, violence’, s. i. tavás- ‘strong’ ir devī́-darinį in.-ir. *tau̯HsíH- > s. i. taviṣī́- ‘strength’, Av. təuuišī- ‘t. p.’).

Šaltinis:

Rau 2009, 15–16

Antraštė:

tū́kstantis

Reikšmė:

Tausend

Straipsnelis:

Go. þūsundi, s. isl. þús(h)und, s. šv. þūsand, s. ang. ðūsend, s. saksų thūsundig, s. v. a. dūsunt (< germ. *þūs-unđ-ī/jō-), s. sl. tysǫštь, tysęštь, lie. tū́kstantis, pr. tūsimtons ‘Tausend’ geriausiai suprantamas kaip sudaiktavardėjęs dalyvis *tūs-ont-/*-n̥t-. Jo bazė būtų šaknis *teu̯h₂- ‘sschwellen’, tiksliau forma su s-plėtikliu (plg. s. i. táviṣī ‘Kraft, Stärke’).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 441

Antraštė:

tūkstantis

Straipsnelis:

Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom. tuhat (kilm. tuhannen) ‘tūkstantis’ > *tūhamte < *tūšamte < bl. trm. *tūšamtē

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 90