Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tel̃žti
Straipsnelis:
[Arm.] tiłm, tiłmoy 'dumblas, purvas, pelkė, bala'. [Lit.:] Hübschmann AGI 498; Walde-Pokorny II 642; Adjarian VI 902 t. t. Arm. tiłm sietinas su gr. σταλάσσω'lašu, varvu', σταλαγμός'Getröpfel', τέλμα'klanas' ir toliau su germ. kalbų grupe ang. stale 'šlapimas, šlapintis', vok. stallen 'šlapintis (arkliui)' […]. Guturalinis plėtinys yra lie. telžiù, tel̃žti 'harnen'.
Šaltinis:
Solta 1960, 337
Antraštė:
tel̃žti
Straipsnelis:
Lie. tel̃žti (telžiù, -iaũ), įtel̃žti ir pan. kildintini iš ide. *tel- su plėtikliu g’h (Fraenkel, 1079), o įvairių vietovardžių (pvz., Tel̃šė, Telšiaĩ ir kt.) pagrindas yra šaknis ide. *(s)te- su plėtikliu k’, plg. gr. σταλάσσω, at. -ττω, τέλμα, arm. tełm, tiłm (Pokorny, 1018), t. y. ide. *telk’- : *tolk’- > bl. *tels- : *tals-. Kai kurie vietovardžiai (pvz., Telkšỹs, Telkšvà, Talkšà ir kt.), taip pat veiksmažodis telkšóti (talkšóti) turi vėliau įterptą -k-. Baltų kalboms būdinga tendencija prieš sargiuosius priebalsius (s, š resp. z, ž) įterpti gomurinį (k resp. g), plg. lie. áuksas, pr. ausis, lo. aurum; bal̃kšvas greta bal̃švas; láiksvė greta láisvė; la. dzîksla greta dzîsla (lie. gýsla) ir kt. (Stang 1966, 108ff.).
Šaltinis:
Duridanov 1996, 228–229

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas