Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tilpti, ankštirai, didžiagurklis, sarioti, šalėti, prapulti, burkutis, algoti, vyskupas, mantelis, kuparas, erštas, blęstis,, snaudulioti, padėti, dūchavenstva, suopis, kaupti, pinigai, katė, raibas, sragus, pra-, giženti, buziulis, duokti.

Antraštė:

til̃pti

Straipsnelis:

Toch. B tälp- 'valytis': būdv. ved. II tälpālle ir inf. (kauz.) talptsi-. Šis veiksmažodis yra giminiškas su lie. til̃pti (telpù), ištil̃pti 'išsilaisvinti', tìlpinti, la. tìlpt 'turėti vietos ir t. t.' (dėl šių žodžių, plg. Fraenkel, LEW 1094). Kaip ir lie. til̃p- ir t. t. toch. B tälp- reprezentuoja ide. *tl̥p-. Taip pat galbūt giminiškas su s. sl. tlъpa 'krūva, grupė', tačiau reikšme tocharų žodis pirmiausia atliepia lietuvių-latvių žodžius.

Šaltinis:

Windekens 1976, 500

Antraštė:

til̃pti

Straipsnelis:

[64 Ghosh mano, kad telpù kilęs iš nominalinės formos. Tai tikrai neįmanoma: telpù, til̃pti gali būti tik pirminis veiksmažodis, kaip kad gemù, gim̃ti, perkù, pir̃kti, plg. Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen (1066) 332. Čia akivaizdžiai yra šaknies *tel-/ telə p-išplėstinys, plg. Persson, Beiträge z. idg. Wortforschung 310 tt.; plg. dar Čop, Labialsuffixe 221 t., kur denominalinė Ghosho tezė atmetama].

Šaltinis:

Solta 1974, 108

Antraštė:

til̃pti

Straipsnelis:

Toch. A tsälp-, tsalp-, çalp-, B tsälp-, tsyālp- 'pereiti; būti išgelbėtam' su formomis: A part. praet. tsälpo, praes. med. çalpatär, B praes. med. tsälpenträ, praet. med. caus. tsyālpāte. A žodyje çalp- ç palatalizacija rodo konsonantinę grupę ts (plg. AB tsälp-), kilusią iš senesnės (toch.) *tus- (su atvirame skiemenyje iškritusiu u). Jį reikia kildinti iš ide. *dū-selp- ir t. t. su nutolimą žyminčiu priešdėliu (= vok. weg) *dū-, kurį rodo het. tūu̯a (adv.) 'toli', s. i. dū-rá- 'tolimas' ir t. t. bei taip pat toch. B preverbas cowai '(vok.) weg' < A dialekto < ide. *dēu̯-u-. Dėl pagrindinio elemento *selp-. Jis taip pat baltų-slavų *selp- 'šokti, sprogti' su lie. sal̃pas 'Einbuchtung, kleine Bucht', s. sl. vъslěpljǫ 'ἅλλομαι' t. t. (dėl šių baltų-slavų formų, plg. Fraenkel 760). Pirminė toch. AB tsälp- < ide. *dū-selp- reikšmė buvo 'iššokti iš'. Kitus aiškinimus reikia atmesti: rekonstrukciją *de-lip- (Hermann, KZ 50 (1922) 34) ir lyginimą su lie. telpù (Pedersen, Groupement (1925) 39 ir Sprachg. (1944) 18, kuris paliktas ir Verschlussl. (1951) 9).

Šaltinis:

Windekens 1976, 526

Antraštė:

til̃pti

Straipsnelis:

[Nagrinėjami baltų ir slavų kalbų šaknų su /*l̥/ refleksai] Etimolog. dubletai apima 8 šaknis [47]: 6) lie. til̃pti, la. ti̇̀lpt / lie. tùlpinti, la. tul̃pi̇̂tiês [48].

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 47–48

Antraštė:

til̃pti

Straipsnelis:

V. Bertoldis (V. Bertoldi) laiko, kad romanų kalbų kurmiui (Maulwurf) pavadinti vartojamos onomatopėjinės kilmės šaknys lo. talpa ir * darbo sietinos su substrato (ligurų kalbos) šaknimi *tala ‘žemė, Erde’. [275]. Nesunkiai įrodomas dalykas, kad *darbone ir *talpone etimologiškai nesisieja. Jeigu pritarsime V. Bertoldžio minčiai, kad lo. talpa : ligurų *tala, tai pastarojoje kalboje aptiksime formą *talpone (Piemontas) talpon [ir kt. pvz.]; lytis talpa ‘kurmis’ būtų leksemos *talpone ‘keistas, neįprastas, į rankas panašias letenas turįs’ retrogradinis darinys (Rückbildung). Žodis talpa pasklidęs vok. tarmėse, patenka į sl. kalbas (č. tlapa ‘nagas, letena’) ir toliau į vengrų kalbą, plg. vengrų talp ‘letena’. Seniausi pavyzdžiai rodo, kad čia turime reikalo su s. i. ir bl. izoglosa: s. i. tálpaḥ m. ‘lova, gultas, Lagerstatt’ atitinka lie. talpà f. ‘weiter Raum’, plg. skirtina v. lie. telpù, tilpti ‘Raum haben’ (šaknis *tel- ‘lygus, plokščias; žemė, dugnas’ išplėsta formantu -p-. Rus. leksemai tolpà ‘minia, Volksemenge’ giminiški žodžiai tiesiai sietini ne su lie. talpà ‘ausreichender Raum’, telpù ‘Raum haben’, bet čia kalbama apie retrogradinį darinį iš vengrų talpas ‘breitfüßig’ [šio vedinio reikšmė būtų ‘pėstininkas (kariuomenės rūšis)’; plačiau žr. tekste].

Šaltinis:

Knobloch 1989, 275–278

Antraštė:

tilpti

Straipsnelis:

Kai kurioms ide. kalboms būdingas įvykio veikslo reikšmės (perfekto) veiksmažodžio formų perėjimas į preteritą. Taip lie. praet. til̃po ‘was sufficient room’ greta praes. formos tel̃pa tapo preteritu. Tokie semantiniai pokyčiai įvyksta, nes perfektas žymi ankstesnių faktų ar įvykių buvimą.

Šaltinis:

Schmalstieg 1994, 36