Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tipsoti, ežė (ežia), jópė, rumus, vėsulas, briūnas, penėti, gųnžys, gurklis, išpažinti, koželka, vyžti, bedrė, brigzti, bryzga, brizgo, įkišti, ramas, krekėti, notrynė, kaulinis, kaukė, hadnastis, šliurė, deinyčia, papeliučkas, kerė, galmės, rikė, grabstos, slankė, spogti, kakėti, kaki (-ėja), junktas, duburys, pažel, kinė, kimsa, šešuras, paunksmė, akstis, naškys, burti, keblėti, apypenai, niežipirštis, laipstus, ūgis, gi, štriumpa, sėtryti.

Antraštė:

tipsoti

Straipsnelis:

[Aptariami la. kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti:] 13. La. tìpt² 'badą kentėti', aptìpt² 'badu mirti (kai daugelis miršta)', tìpinat² 'badu marinti', tìpùones² 'alpulys, apalpimas' (ir kt. la. kalbos pvz.). La. trm. tìpt² giminiška su lie. tipsnoti '(dėl ligos) gulėti' [iš Valančiaus], sti̇̀i '(nu)mirti, badauti (trm.), mirti, šalti', stypà 'mirtis, žūtis' (lie. lytys gretinimui išrašytos iš Fraenkelio LEW, 1099, 908 ir 907). Žodžio pradžios la. trm. tīpt ir lie. tipsoti prieb. t- santykiauja su lie. sti̇̀, stypà prieb. st- taip, kaip ir lytyse lie. tárpas ir la. star̂pa (dėl tokio prieb. santyk. pateikta ir kt. pavyzdžių). Dėl trumpo ir ilgo šaknies balsio i santykio (lie. sti̇̀ ir la. trm. tīpt, lie. strypà plg. lie. li̇̀ 'atstāt' ir lỹkius 'atlikums' [79]. Šaknų stip-, stīp-, tip-, tīp- vokalizmas yra nykstamojo laipsnio, o lie. žodžių staipýti, stiẽpti bei la. stàipît, stìept – ta pati šaknis jau pamatinio balsių kaitos laipsnio (žr. Fraenkel 908). La. trm. tīpt, lie. tipsoti, sti̇̀, stypà toliau giminiška su lo. stipula 'šiaudas', s. ang. stīf 'nelankstus, sustingęs, tiesus', s. isl. stīfr 't. p.', s. r. стьпица, стъпица 'rato stipinas', r. спица 't. p.' ir kt. (žr. Fraenkel 908).

Šaltinis:

Breidaks 1969, 79–