Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
titnagas
Straipsnelis:
Tīt- resp. titi mes taip randame kompozite lie. tit-nagas m. = labai kietas (!) akmuo. kvarcinis akmuo, lūžtantis plokštelėmis, geldutėmis. E. Frenkelis [LEW 479] nepaaiškina šio kompozito etimologijos. Jį atitinka vienašaknis pr. nagis m. 'titnagas'. P. Skardžius [LKŽD 405] pakartoja Nesselmano [TLP 109] iškeltą hipotezę, pagal kurią pr. nagis yra transponuotas iš bl. (lie.) ugni̇̀ m. (arba modifikuotas): *Titi- gal ir gali reikšti 'ugnis', tačiau -nagas- 'akmuo'. Iš tiesų nagas, nagis m. (o/i kamienas), nagà, -õs f. (ā kamienas) visose baltų-slavų kalbose reiškia 'žmogaus kojos ar rankos arba žvėries nagas'. Gerai žinomas pvz. sl. noga f. 'koja' ir išplėstas s. bulg. nog-ъt-ь 'žmogaus arba žvėries nagas, letena'; jis yra aiškus pr. kalboje nagu-t-is 'nagas': tai senovinis u kamienas, išplėstas formantu -t- ir turintis i- fleksiją. Francas Špechtas nurodo [UID 85, 253 1, 291], kad prūsų kalbos pavyzdys atkartoja seniausius šio žodžio bruožus. Ide. laikotarpiu gryna šaknis buvo, aišku, nagh-, anuomet u- kamienė: idg. *naghu- [Specht UID 253 1]. Kaip rodo s. i. nakhá- 'ragas', egzistavo 'ekspresyvinis' variantas su -kh-. Baltų-slavų kaip ir senovės indų formos jau yra inovacijos (Neuerungen), jos vestinos iš dar senesnės formos idg. *onghu- (*onkhu-), kuri dar yra lo. kalboje unguis, -is m. 'nagas' ir t. t. Šio žodžio reikšmė 'kriauklelių rūšis' padeda mums paaiškinti 'titnago' reikšmę: titnagas [154] skeliamas skyla plokštelėmis, kriauklelėmis. Plokštelės vadinamos 'nagais'. Pagal F. Špechtą [UID 253 1] yra gryna idg. šaknis *on-, kuri tiesiog atkartoja gr. ὄγκος m. Vadinasi nagai yra gabalėliai (sic). Be to, į gr. ὄνυξ, -υχος m. (idg. *onkhu-) yra panašus labai kietas akmuo (pusiaubrangis akmuo, kietumas 6,5). Ilgą šaknį žodžio pradžioje turi lie. hidronimai Týtuva f., Týtmena f., taip pat lie. týt-veikas 'labai daug; didelis kiekis, būrys' ir 'tamsta; pulkas, didelė minia'. Visų reikšmių pagrindą sudaro gamtos realija: 'milžiniškas paukščių būrys, užtemdantis dangų, iš kurio tarpas nuo tarpo pasigirsta pavienių paukščių šaižus (!) riksmas'. Tai matyti iš ide. prokalbės paukščių vardų, turinčių garsiažodines titi šaknis. Reduplikacija (ti, ti) reiškia, anot J. Pokorny [IEW 1086], pavienių, nuolat pasikartojančių paukščių riksmų pamėgdžiojimą. Pvz.: lie. titi̇̀ m. 'slanka', la. titilbis m., titilbīte f. 'tilvikas, plg. tolimesnį lo. v. titiāre 'čirpsėti, čirškėti (žvirblis)'. Antra vertus, veiksmažodžiai gr. τῑτίζω (nuo kurapkos riksmo) kaip ir la. tītet 'giedoti' yra išsaugoję pailgintą laipsnį tit-. Išvados: Idg. šaknys tit- ir titi- abi reiškia tą patį, tik skirtingu būdu, a) pailginant resp. b) reduplikuojant (pakartotas veiksmas) 'šviesų garsą', daugiausią paukščių riksmą. Žodyje 'titnagas' sutrumpintas tit(i)- gali reikšti pasikartojančius dviejų akmenų smūgius, norint išskelti kibirkštį resp. norint išgauti [255] garsą (vok. maždaug klick – klick). Tuo tarpu antrasis lie. tit(i)-naga- komponentas (naga-) gali reikšti tik keletą plokštelėmis arba skeveldromis skylančių akmenų rūšių (pvz. oniksas), ši bendra savybė, apribota pirmojo komponento titi- resp. tīt-, tinka tik 'titnagui' ('Flint') rekšti, t. y. kvarciniam akmeniui, kibirkščiuojančiam nuo vieno ar kelių smūgių.
Šaltinis:
Schall 1964, 153–155
Antraštė:
ti̇̀tnagas
Straipsnelis:
E. Frenkelis savo žodyne teisingai pirmąją lie. ti̇̀tnagas 'Feuer-, Flintstein' dalį gretina su lo. tītiō 'Feuerbrand, brennendes Scheit'. Antroji lie. ti̇̀tnagas dalis yra tapati su lie. nãgas 'Klaue, Kralle', o ne 'mit der nichtbelegten Bedeutung (stein)' (taip E. Frenkelis).
Šaltinis:
Machek 1966, 173
Antraštė:
ti̇̀tnagas
Straipsnelis:
nagis E. 371 'Feuerstein': lie. ti̇̀tnagas 't. p.'.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 264
Antraštė:
titnagas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. цы́гнік ‘titnagas’ (Volkoviskas – Svisločė) < lie. trm. *ciknagas Rozvadovskis Wybór pism I 109 (ypač galimas dzūkų šnektose, nes tiknagas tikrai žinomas vietoj titnagas, plg. Baranauskas APh III 65). Čia pat minėtinas цы́га ‘titnagas’, žr. Smulkova ZPSS 219 t. (jei pirmasis Rozvadovskio išaiškintas teisingai, šį gal reikėtų laikyti retrogradiniu dariniu).
Šaltinis:
Urbutis 1969b, 155
Antraštė:
tìtnagas
Straipsnelis:
Lie. tìtnagas ‘Feuerstein’ < lie. trm. tìtinagas ‘t. p.’ kildintinas iš dūrinio ryt. baltų „ugnies kanopa“ = bl. *titi- ‘II ugnis’ (= ‘žaibuojanti-griaudžianti ugnis’) + bl. *nagas ‘kanopa’ (plg., be pirmo elemento pr. nagis ‘t. p.’ E 371). Ide. *titi- ‘II ugnis’ yra iš i/n-heteroklitinio subst. ide. *titi/n- ‘t. p.’, darinys iš ide. veiksm. *tit- ‘žaibuoti-griausti’ > het. tithai- (tethai-) ‘griausti’, plg. s. i. títhi- ‘Saulės tam tikra padėtis Mėnulio atžvilgiu’, tithá- ‘Saulė; meilė’, gr. τιτώ ‘dieną atnešanti Deivė’, lo. titio ‘nuodėgulis’. Tit- // Týt- taip pat randami lie. k. vandenvardžiuose (up. Týtu/ava, ež. Tìtnas ir kt.).
Šaltinis:
Mažiulis 2008b, 433–435

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas