Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: to, tamsus, siuolas, suga, palatam, sėdėti, gelti, viešas, manimi, bardakšoti, kanduolas, skiautas, kilbūnas, laitotis, briesma, kaukolė, gerklis, įkurtuvės, triušis, brydis, kekčioti, kadaras, ketvirtainė, skersti, dalgis, murti, drignus, tipenti, skepetas, mašastas, atstolus, grumoti, meldai, rusvelkis, gožtautas.

Antraštė:

tó

Straipsnelis:

Lietuvių rytų aukštaičių kai kurių šnektų ir senųjų raštų absoliutinio demonstratyvo forma tó yra bevardės giminės 'daugiskaitos' vardininko-galininko bendra forma ir vestina iš *tā [Rosinas A. Blt 1981 17(1), 19], plg.: s. sl. ta, gr. τά, go. þo, s. i. tā́. Forma *tā galėjo turėti kuopos reikšmę, todėl jos absoliutinio demonstratyvo funkcija yra suprantama. Formos *tā buvimą latvių kalboje patvirtina postpozicinė dalelytė -tâ Cūdumo šnektoje.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 185

Antraštė:

tó (trm., plg. {toiég})

Straipsnelis:

Lie. rytų a. kai kurių šnektų [Valeckienė A. forma tai ir jos variantai lie. kalbos tarmėse. – Kn. Lietuvių arealinės lingvistikos klausimai. V., 1977, p. 65 (žemėl.)] absoliutinio demonstratyvo forma tó, plg. toiég (toiég pâremia tulerôpi praiewai /…/) DP 139₅₃, greičiausiai yra bendra su seniau egzistavusia n. pl. nom.-acc. forma ir kildinta iš *tā [Žr. Valeckienė A. Lietuvių kalbos bevardės giminės įvardžių kilmė. – Kn. Gramatinės kategorijos ir jų raida. V., 1978, p. 87], plg.: s. sl. ta, gr. τά, go. þo [Žr. Sremerényi O., Einführung in die vergleichende Sprachwissenschaft. – Darmstadt, 1970, p. 187–188], s. i. tā́ [žr. Барроу Т., Санскрит. – М., 1976, p. 253]. Forma *tā galėjo turėti kolektyvinę reikšmę [plg. Kuryłowicz J., The Inflectional Categories of Indo-European. – Heidelberg, 1964, p. 212], todėl jos absoliutinio demonstratyvo funkcija yra visai suprantama.

Šaltinis:

Rosinas 1981, 19–20