Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: tobulas, venteris, erčiukas, aprengti, lampa, skėtrus, žymė, straksėti, užkurys, stamantrus, minti, sūdyti, slobti, liampa, dirginti, gaidrus.

Rezultatai

Antraštė:: tóbulas
Straipsnelis:: Lie. tóbulas apibūdina idealumą pasiekusių požymių turėtojus. Tam tikra reikšmės specializacija galėtų būti ‘subrendęs, sunokęs’. Nustatyti, kuri reikšmė pirminė, sudėtinga. Žodžio etimologija iki šiol neaiški (žr. Fraenkel LEW 1105). Giminiškose kalbose lengvai nustatoma tokių žodžių kilmė rodytų, kad jie nėra seni. Vadinasi, būtinybė išreikšti sąvoką ‘tobulas’ atsirado santykinai vėlai, bent jau ne ide. prokalbės laikais. Tikėtina, kad lie. tóbū̆las yra naujadaras. Senosios lie. kalbos darybos priemonėmis tokio žodžio sukurti negalima, tad jis galėjo atsirasti ankstyvuoju sąlyčio su krikščionybe laikotarpiu. Tačiau apie tai nėra duomenų, todėl jis galėjęs egzistuoti senosios pagoniškosios religijos laikais ir įvardinti aukojamos aukos nepriekaištingumą. Jis analizuotinas greta kitų baigmens -ū̆la- žodžių, turint omenyje, kad formos su -ū-l˚ nėra paveldėtos. Nors priesagos *-ūla- veikiausiai būta ir baltų bei slavų prokalbėje. Dėl netobulos senųjų tekstų rašybos neįmanoma nustatyti juose užfiksuoto tóbū̆las [u] kiekybės. Penultima galėjo kilti dėl priesagų kaitos arba [ū] galėjo fonetiškai išsirutulioti iš [u]. Pirmuoju atveju -ūla-s laikytume senesne forma, tačiau ji atrodo esanti antrinė. Jei baigmenį -ū̆la- laikytume priesaga, pradmuo tob- < *tāb- būtų šaknis. Toliau rekonstruotume bl. *tāb-, ide. šaknies *teh₂b-. *Tāb- dar galėtų būti *ā balsių kaitos laipsnio bl.-sl. naujinys greta žodžio su pamatinio e laipsnio šaknimi. Tuomet ide. šaknis būtų *teb- arba iki šiol nepastebėta *teh₂- ‘subręsti, prinokti’. Jų pamatas būtų plėtinys *teh₂-bʰ-. Tačiau kiti šios šaknies tęsiniai neegzistuoja, todėl lieka neaiškumų. Dėl šaknies plg. gr. τᾶλις ir lie. talõkas. Remdamiesi tóbulas reikšme, jį galėtume laikyti sąauga *tā́ + bū́la-s ‘taip susiformavęs, tapęs’ (su predikatui priklausiančiu prieveiksmiu), plg. ru. veldinį by-lъ (: byti ‘tapti, būti’). Pirmąjį elementą atitiktų la. rodomasis prieveiksmis tâ ‘taip’ – ankstyvojo rytų baltų prokalbės tarpsnio ir ide. kamieno *tó- reliktas. Senoji forma *tābūla-s virto *tābula-s > tóbulas dėl žodžio baigmens sutapatinimo su besikaitaliojančia priesaga.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 84–104

Antraštė:: tóbūlas
Straipsnelis:: žr. tobulas
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 84