Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
trė̃kti
Straipsnelis:
R. trm. трёкать ‘dejuoti, mušti, tvatyti, dunksėti, belstis, įkalinėti’, трёкнуться ‘akimuoju suvokti’ трекать ‘mušti, vanoti’ [26], треколье ‘skurliai, sunešiotas drabužis’ bei bulg. trm. тре́ква трекне ме ‘šauti į galvą (mintis), susigalvoti’, тро̀към ‘vienas kitą tvatyti’, тра̀кам ‘belsti, tarškėti, trinksėti’ ir kt. leidžia rekonstruoti šaknis: *trek-/*trok/*trak-. Šiems sl. žodžiams yra giminiški lie. trėkti ‘gadinti; sunaikinti, sugriauti’, trikti ‘stumti, klysti, sumišti’, trãkas ‘pasiutęs, nenormalus; vieta, kur sudegina malkas’, trãknas ‘sugniuždytas, sulaužytas’, trãknys ‘sutrinti šiaudai, šieno atliekos’ (Fraenkel 1116, 1112). Matome, kad pirminė sl. ir bl. žodžių reikšmė ‘mušti, tvatyti’ kito paraleliai abiejose kalbose į ‘sulaužytas’ ir ‘blogi daiktai, atliekos’. Bl. kalbose tokia semantinės evoliucijos kryptis nustelbta naujais žodžių reikšmės pokyčiais: ‘mušti, tvatyti’ > ‘suklaidintas, nesuprantamas’ (plg. la. traks) > ‘beprotis, pasiutęs’.
Šaltinis:
Куркина 1983 (1985)a, 26–27

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas