Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trakas, kratyti, krėsti, aiklus (eiklus), gvilti, ėžgė, pajuokė, seklyčia, budnus, kliaudžia, tarka, tutuoti, deja, kastuvas, akti, lažas, žuolis, guinioti, sirti, šikelis, dieninė, brotija, teisinti, tabaluoti, jūrinti, velenas, kojė, balgnas, saikas, kauti, naktigonė, vilkas, alyvnyčia, savas, ketaras, šliopmučia, armai, andras, gyžti, plerinti, adyti, labanakt, atboti, kreklas, atlajis, mazgyti, grumsnoti, tuoj, sąsprūdis, lieptas.

Antraštė:

trãkas

Reikšmė:

trakimas, siautimas, šėla

Straipsnelis:

Lie. vietovardžio Trakaĩ kilmė iki šiol nėra aiški (plg. Fraenkel LEW 1109). Taip pat neišaiškintas lie. trãkas, išlaikiusiam senovinę reikšmę ‘iškirsta bei išdeginta miško vieta’ = ‘lydimas’ ir homonimo trãkas ‘trakimas, siautimas, šėla’ ir adj. trãkas ‘patrakęs, pašėlęs’ ryšys. Trakaĩ = trakaĩ yra žodžio trãkas ‘lydimas (kirtimas, skynimas)’ oksitoniška lytis. Jos reikšmė nuo seniai bus buvusi ‘lydimų vietoje apsigyvenę (ar dirbę) žmonės (jų kolektyvas)’ = ‘trakininkai’. Iš pastarojo nesunkiai galėjo atsirasti ir vienaskaitos lytis. ‘Trakininkų’ darbas, miške (girioje) atliekamas kirviu ir ugnimi, žmonėms bus atrodęs ne vien kaip lydimų darymas, bet kaip šventų miškų / girių gadinimas. Dėl to subst. trãkas ‘patrakimas’ ir adj. trãknas ‘sugadintas (apie šiaudus)’ suponuoja verb. bl. (dial.) *trek- ‘gadinti (gesti), naikinti, (iš)trinti ir pan.’ (> lie. trẽk-ia/trė̃-kti ‘t. p.’, LKŽ XVI 746t.), kurį laikau determinatyvo *-(e)k- išplėstu verb. ide. *ter-/*tr̥- ‘trinti ir pan.’ (žr. Pokorny IEW 1070t. s.v. 2 ter-).

Šaltinis:

Mažiulis 2006, 507–508

Antraštė:

trãkas

Straipsnelis:

žr. lydyti

Šaltinis:

Куркина 2006, 154–155