Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trankyti, kablelis, skribti, dvelkti, graudus, plujoti, kliutas, skalyti, rusvas, kabus.

Antraštė:

trankýti

Straipsnelis:

Iš tradicijos laikoma, kad prasl. *drǫčiti (s. r. dručiti 'kankinti', s. le. dręczyć 't. p.', slov. drǫ́čiti 'smogti, durti ilgu aštriu daiktu') bei lie. trankýti 'smogti, mušti. sudaužyti' [24] remiasi bl.-sl. iteratyvu (*trankītei) < ide. *trenk- 'smogti' [sl. kalbos netekusios pirminio v., plg. lie. trenkiù, triñkti bei sl. lyties žodžio pradžios t(r) > d(r) [suskardėjo]. 74[74Plg. Berneker, SEW 229 t.; Brückner, SE 96; panašiai Fraenkel, LEW 1118, kuris s. v. treñkti perteikia tik s. sl. trǫtъ 'φάλαγξ, κουστωδία', s. r. trutъ, trutь 'Menge', tiesa, su pastaba: 'wenn trǫtъ aus *tronkt-'. S. sl. trǫtъ 'minia', tiesą sakant, yra iš *trǫtiti 'engti, slėgti' išvestas nomen postverbale, kurio etimolog. reikšmė yra 'slėgimas, spaudimas', plg. s. le. ws-tręt 'adtrącenie, odpór']. Aukščiau minėtus dalykus bandoma kitaip aiškinti (žr. ESSJ, 5, 129; Słow. Prasł. IV 263 t., kur sl. *drǫčiti kildinamas iš *drǫkъ 'šatra, lazda'), bet kad, rodos, tokiems samprotavimams nėra pagrindo. Gretinant *drǫčiti : lie. trankýti vis užkliūva skirtingi sl. ir bl. žodžių pradžios prieb. Žodžių pradžios sl. t(r) > d(r) paaiškinama fonetine tendencija, besireiškiančia obstruentų, sudarančių žodžio pradžios prieb. grupes su sklandžiaisiais, suskardėjimu, plg. prasl. *trǫtvъ (: s.-kr. trȕtav 'tingus, lėtas', s. le. trętwieć 'sustingti, nutirpti' ir prasl. *drǫtvъ (: le. drętwy 'apmiręs, netekęs žado' (ir kt. pvz. dėl t(r) > d(r)) [25]. Taigi matome, kad prasl. drǫčiti 'kankinti' sietinas su trǫčiti, kuris yra bl.-sl. trankītei (lie. trankýti) tęsinys, o pastarasis esąs *trenki̯ō 'smogiu, mušu' iteratyvas (lie. trenkiù : prasl. *tręčǫ).

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 24–26