Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: treškėti, rūdynas, makėti, gočios, kestės, gavėjas, bobãpalaikė, makynė, kabõris, velėklos, švendrynė, tangùs, miklas, bušis, telkti, gožėti, malonėširdumas, gubus, indėvė, šėvulis, gleimės, braškėti, kėbla, boteris, kaištuvas, ikrai, grakštas, tolygus, ercekis, pamiršūlis, aure, spangė, skatyti(s), dravis (drevis), rėžis, lušis, dunduris.

Antraštė:

treškė́ti

Reikšmė:

traškėti, braškėti

Straipsnelis:

Toch. A trisk- ‘vibruojant aidėti’ su formomis: praes. act. triskäṣ, (caus.) part. praes. med. triskäsmāṃ, praet. act. tatrisäk. Šis veiksmažodis reprezentuoja senąjį *triksk-, kurio *trik- = gr. τρίζω, perf. τέτριγα ‘girgždėti’, τριγμός ‘trumpas šauksmas, sušukimas’ ir t. t. Šį aiškinimą aš pasiūliau jau savo Lexique (1941) 142. Gretinimas su lie. treškė́ti ‘traškėti, braškėti’, go. þriskan ‘mušti’ (plg. Schneider, IF 58 (1941) 50 ir Pisani, Rend. 76, 2 (1942–1943), 31) nesiderina fonetiškai – negalima priimti trisk- vietoj *träsk-.

Šaltinis:

Windekens 1976, 515

Antraštė:

treškė́ti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] trešketi ‘tarškėti’: Trautmanas, kaip ir Fasmeris, šiame antraštiniame žodyje jungia du žodžius, kuriuos, mano nuomone, reikia atskirti. Pirmas – tai onomatopėjinis lie. trẽška, treškė́ti greta trãška, traškė́ti susijęs su le. trzeszczę, treszczeć ir visais giminiškais ryšiais su le. trzaskam, trzask, r. трешча́ть, треск, ukr. три́скатыся ‘sprogti, traškėti’ ir t. t. Šis žodis yra onomatopėjinis, už baltų-slavų grupės neturintis ekvivalentų ir, atrodo, yra šios grupės inovacija. Antras žodis reiškia ‘minti, mindžioti, išspausti’ yra reprezentuojamas lie. trẽškia, trė́škė, trė́kšti (tokios formos pateiktos DLKŽ 1954) ‘prispausti, išspausti’ greta trė́škiu, trė́škiau, trė́kšti (Būga RR 1, 488= RFV 75, 150) ir atitinka vok. dreschen, go. þriskan ‘kulti’ (pirminė ‘minti’, plg. Meyer-Lübke REW 1935, 8715). Antrasis veiksmažodis reikšme ‘išspausti’ slavuose tikrų atstovų neturi.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 254

Antraštė:

treškė́ti

Straipsnelis:

[Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių:] toch. A trisk- : lie. treškėti (žr.: K. Scheider. Beiträge zur tocharischen Wortkunde und Grammatik – IF, 58, 1948, 37–50).

Šaltinis:

Топоров 1963c, 241

Antraštė:

treškė́ti

Reikšmė:

traškėti

Straipsnelis:

R. трещать (< *treškěti) funkciškai gretintinas su lie. treškė́ti, trẽška, -ė́jo ‘traškėti’; greičiausiai tai yra savarankiški imitatyviniai forminiai iš garsažodinės šaknies *trešk-. S. sl. trěskati, ru. трéскать, -[аю, -аешь ‘daužyti, skaldyti, trankyti’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 119