Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trišti.

Antraštė:

tri̇̀šti

Reikšmė:

drebėti

Straipsnelis:

Oset. tærsyn : tarst|| tærsun : tarst ‘bijotis, gąsdintis’. Kilęs iš ir. *tars-, *θrah-, ide. *ters-, *tres- ‘drebėti, bijoti’. Plg. persų tarsīdan ‘bijotis’, mā tars (= oset. ma tærs) ‘nesibijok’ pehlevi tarsītan, kurdų tərsin, bel. tursag, tnisag ‘bijotis; drebėti’, Pamyro s. in-trās-am ‘aš gąsdinu’ (Shaw), in-tris- ‘būti išgąsdintam’, in-træyson- ‘nubaidyti’ (Пахалина, Сар. 76), Pamyro jazg. tars ‘bijok’, tarst ‘jis išsigando’ (Андреев, Язг. 6₅₄– Эдельтан, Язг. 264), Pamyro v. wi-tri-n-am ‘aš drebu’, av. tars-, tərəs- ‘bijotis’, tərəsənta ‘tegul jie bijosi’ (oset. tærsænt), taršta- ‘išgąsdintas’ (oset. tarst), s. persų tars- ‘bijotis’, naiy tarsatiy ‘nesibijo’ (oset. næ tærsy), s.i. tras-, trasati ‘drebėti, virpėti’, trāsayati ‘išgąsdinti’, s. sl. trǫsъ, s. r. трусь ‘žemės drebėjimas’, r. трусить ‘bijotis’, s. sl. tręsti, r. трясти (iš *trem-s-, lie. trišù ‘drebu’, la. trisêt ‘drebėti’, lo. terreo ‘gąsdinti, bauginti’, gr. τρέω (iš *tresō) ‘aš drebu’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 274

Antraštė:

tri̇̀sti

Straipsnelis:

[Žodžio pradžios sl. t(r) > d(r) aiškinamas fonetine tendencija, besireiškiančia obstruentų, sudarančių žodžio pradžios priebalsių grupes su sklandžiaisiais, suskardėjimu:] Šalia prasl. *trǫchlъ (: s. č. truchlý ‘liūdnas’, s. le. truchly ‘nusilpęs’ [ir kt. pvz.] bei *drǫchlъ (: s. le. dręchly ‘išsigandęs’, s. r. druchlъ ‘silpnas’) [25] regime dar *dręchlъ (: s. sl. dręchlъ ‘liūdnas’, r. drjáchlyj ‘silpnas, sunaikintas’). Prasl. dręchlъ iki šiol neturi etimologijos (žr. Słow. Prasłow. IV 224 s. v. dręselъ). Man rodos, kad pastarasis yra bl.-sl. *trins-la- pamatuoto infiksuotu bl.-sl. praesens *trinsō ‘drebėti’, plg. s. sl. tręsǫ sę bei lie. atitikmenį trystù (t. y. *trins-stō), trisaũ, tri̇̀sti, be kita ko reiškiančio ir ‘trząść się z podniecienia (płciowego)’, atspindys.

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 25–26