Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tribuliúoti
Straipsnelis:
Sl. *stribati (ukr. стриба́ть ‘šokinėti, strykčioti’, стрибкий ‘mėgstantis šokinėti’, r. стриба́ть) neturi patikimos etimologijos. Iljinskis (Ильинский Г. А., Сл. этимол. IX. – Изв. ОРЯС XXIII 1 1918 143) ukr. стрибати kildina iš ide. šaknies *(s)ter- ‘styroti’ išplėstukas -ibh ir toliau gretina su vok. streben ‘siekti ko nors’, ang. strive ‘kovoti’. Neatmesdami Iljinskio hipotezės, siūlome kitokį sl. *stribati aiškinimą [51]. Lie. tribuliúoti, stribuliúoti ‘pašokti, šokinėti’ skaidome į šaknį trib-, priesagą -ul (plg. strapčiotistrapulnėti ‘trepsėti’) ir s-mobile. Serbų strib- m. = strȉba f. ‘griuvėsiai, senovės muziejus’ gana akivaizdžiai siejasi su sl. *terti, *tьrǫ. Gali būti, kad čia susiduriame su kadaise egzistavusio šaknies *tri- + išplėstą formantu -b etimologinio lizdo likučiais. Nulinį ide. šaknies *ter- laipsnį, išplėstą formantu -b turime gr. τρῑ́βω ‘draskau, nusilpstu’, o pilną ide. *ter- laipsnį reprezentuoja r. теребить (Pokorny 1071).
Šaltinis:
Куркина 1983 (1985)a, 51–52

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas