Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: trimti, ložėti, nuskliautnus, spitras, paskui, žandus.

Rezultatai

Antraštė:: tri̇̀mti
Straipsnelis:: Gr. I τρέμω (tiktai praes kamienas) ‘drebėti (iš baimės)’ [1131]. II τρέω, aor. τρέσ(σ)αι ‘bijoti’ […]. Reikia kildinti iš šaknies *ter- (kuri galbūt figūruoja s. i. žodyje taraláḥ, tačiau plg. Mayrhofer, Wb. 1, 481) su skirtingomis priesagomis. I. *tr-em- rodo gr. τρέμω, lo. tremō, toch. A träm-, tärm- ‘drebėti iš pykčio’, toch. B tremi = gr. τρόμαι; baltų kalbose su e lie. tremiù, trem̃ti ‘kirsti, slėgti’, su nuliniu laipsniu lie. tri̇̀mstu, tri̇̀mti ‘drebėti’. Dar plg. ταρμύσσω. Žr. Pokorny 1092. II *tr-es-. Be to, gr. τρέω (< τρέσω) identišką formą rodo s. i. trásati ‘drebėti, būti sunerimusiam’. Iranėnų ir baltų kalbos rodo praes. su *-sk-: av. fra-tərəsaiti, s. persų tarsatiy ‘bijoti’, lie. trišù, bendratis trišė́ti ‘drebėti’ (ide. *tr̥s-(s)kō), s. i. kauzatyvas trāsayati ‘išgąsdinti, įvaryti baimės’ ir t. t. Kaip veiksmažodinis būdvardis Avestoje iškeliama laukiama forma taršta- ‘bijantis’ iš *tr̥sto-, tačiau analogiškose gr. veiksmažodinėse formose turime balsį e, gr. ἄτρεστος ir s. i. sam-ut-traska- ‘drebantis, išgąsdintas’. Vakarinėse kalbose greičiausiai iš lengvai realizuojamo antrinio paraleliškai su vietos pakeitimu turima *ters-, *tors- lo. žodyje terreō ‘įvaryti baimės’, kurio balsis e yra paskolintas iš apeliatyvo terror, o italikų kalbose umbrų su balsiu o tursitu ‘terrētō’. Su nuliniu balsiu v. air. tarrach ‘baikštus, bailus’ iš *tr̥s-ākō-. Gr. ἔτερσεν turėjo būti pasidarytas nepriklausomai. Dar žr. Pokorny 1095. Lo. trepidus, gali priklausyti tai pačiai šeimai. Taip pat žr. τρήρων.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1132

Antraštė:: trìmti
Reikšmė:: slūgti, mažti, tilti; drungti; bijoti, drebėti
Straipsnelis:: [Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Lie. trìmti ‘slūgti, mažti, tilti’, ‘drungti’, ‘bijoti, drebėti’, la. trimt < rytų bl. *trim- ‘bijoti, drebėti’, ‘slūgti, mažti’ < ide. *trem- ‘spurdėti, virpėti, drebėti’. Plg. trem̃ti.
Šaltinis:: Kaukienė 2007, 211–235

Antraštė:: trìmti
Reikšmė:: дрожать
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami galimi senieji čekų ir baltų leksiniai ryšiai. Semantiškai siejami s. č. ir karkonošų třměti ‘колебаться’ ir lie. trìmti, la. trimêt ‘двигатсця’.
Šaltinis:: Лучиц-Федорец 1989, 169