Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trinkėti.

Antraštė:

trinkė́ti

Straipsnelis:

Toch. A träṅk-, crank- ‘sakyti’, B träṅk- ‘skystis, dejuoti’ su formomis: A praes. act. träṅkiñe, praes. med. träṅktär, imp. act. craṅkalyñe ‘sukrėtimas, sujaudinimas’, subst. der. traṅko ‘nuodėmė’. Šis veiksmažodis giminiškas su armėnų dṙnč̣im ‘pūsti į ragą, žvangėti’, bulg. drъnkam ‘aidėti, žvangėti, kalbėti’, s. air. drēcht ‘giesmė, istorija’, kurie susiję su ide. *dhrenq- ir t. t., išplėsta *dhren- forma, kurią randame gr. θρη̑νος ‘laidotuvių giesmė’, θρηνέω ‘skystis, dejuoti’. Vadinasi, pastaroji reikšmė derinasi su B träṅk- reikšme, tuo tarpu kai A träṅk- labiau atliepia bulg. drъnkam ‘plepėti’. B träṅkalyñe ‘sukrėtimas, sujaudinimas’ ir B traṅko- ‘nuodėmė’, be abejo, rodo, kad šiose reikšmėse reikia ieškoti pirminės sąvokos ‘tas, kuris apgailėtinas; skundimosi objektas ir t. t.’. AB träṅk- gali reprezentuoti taip pat ide. *dhrn̥q- bei *dhrenq-; imperf. act. A craṅkäs (aiškiai su anytrine palatalizacija: c prieš r) rodo *o arba *ē vokalizmo pėdsaką. Šį aiškinimą iš dalies aš jau siūliau savo Lexique (1941) 141. Jį papildė, bet tik A träṅk-, Duchense-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 144. B träṅk- ‘dejuoti, skųstis’ buvo atpažintas vėliau Westtoch. Gr. I (1952) 250. Be to, lyginimą su lie. trinkė́ti (Pedersen, Tocharisch (1941) 162) kaip ir skolinio iš iranėnų (plg. pehlevi [512] dranǰ- ‘sakyti, kalbėti’ Van Windekens, Le Muséon 62 (1942) 271 ir toliau) teoriją reikia atmesti, ypač žr. B träntātse ‘užkimęs’, kuris rodo *träṅktā = s. air. drēcht (plg. ankščiau).

Šaltinis:

Windekens 1976, 512–513

Antraštė:

trinkė́ti

Straipsnelis:

Lie. trinkė́ti ‘kelti triukšmą’ (su duslia ekskursija), kartu su kitais, savarankiškai atsiradusiais kitų ide. kalbose, žodžiais: armėnų dṙnč̣im ‘trimituoti, pūsti (ragą)’, s. i. dhráṇati ‘skamba, aidi’ – plg. su [17] sl. *drъnkati ‘skleisti garsą’ *drъnь-drъnь! ‘barškinti; groti styginiu instrumentu’, pietų ir vakarų ‘dundėti, traškėti, barškėti (apie vežimą)’, pietų ‘tarškėti nesąmones, niekus’: slov. dȓnkati ‘skambėti, žvangėti’, č. drnkati ‘groti styginiu instrumentu’, r. dial. дры́нкать ‘stuksenti; dundenti; triukšmauti’, br. дры́нкаць ‘skambėti, žvangėti’ [16]. Sl. žodžiai – tipiški garsažodinės kilmės veiksmažodžiai, padaryti iš garsažodžio *drъnь! su priesaga *-k-ati [17].

Šaltinis:

SłPr V, 17

Antraštė:

trinkė́ti

Reikšmė:

trinksėti, bildėti, bildant važiuoti; trankiai kalbėti

Straipsnelis:

La. trĩcêt, -u, -ẽju ‘drebėti, virpėti, tirtėti’. Skirtingos reikšmės (garsas ir vibracija) matyt, rodo, kad šie veiksmažodžiai galėjo atsirasti lietuvių ir latvių kalbose savarankiškai. Dar žr. treñkti. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: go. þreihan ‘spausti’ (< germ. (*þrenχō, *þriⁿχō), s. ang. đringan ‘dringen, sich drängen (spausti, skverbti, grūstis)’, lo. truncō, -āre ‘nukirsti, apkapoti; suluošinti, sudaužyti, užmušti’. Šio veiksmažodžio šaknies vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: la. tricināt, trĩcināt, -u, -ãju ‘drebinti, purtyti, kratyti’, pr. pertrincktan ‘užkietėjusį (užsispyrusį)’, s. isl. þrǫng ‘siauras, ankštas’, galų trincos ‘gladiatorius’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 153; 243