Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: trinti, šėryba, bučiukas, gyvata, balanda, braškė, krikštyti, nudėti, laidoti, gobti, nirti, jungurtas, liausis, kupti, lupikas, joti, gėris, užmigti, maginti, šlovinti, dubti, dumba, baužinti, nuodu.

Rezultatai

Antraštė:: tri̇̀nti
Straipsnelis:: [Bendra ide. žodis būtų] arm. tʿur ‘kalavijas, kardas’. Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch II, 1313 t. veda tʿur- iš šaknies *ter- ‘trinti, pergręžti’ (Walde-Pokorny I 728 t.); pamatinė forma būtų *tōr-. Čia priklauso s. i. turáḥ ‘sužeistas, žaizdotas, pritrintas iki kraujo’, gr. τείρω ‘trinu, kankinu’, τίτρημι, τίτραμι ‘sutrinu, pergręžiu’, τετραίνω ‘t. p.’, τέρετρον ‘gržtuvas’, lo. tero, perf. trivi ‘trinti’ [39], s. air. tarathar ‘grąžtuvas’, s. v. a. drāen ‘sukti, tekinti’, lie. trinù, tri̇̀nti, s. sl. tьrǫ, trěti ‘trinti’. Jei iš tiesų šaknis *ter- dažnai vartojama technine prasme ir yra daugelio įrankių pavadinimų pagrindas (‘grąžtuvas’ – gr., lo. (terebra), kelt.; gr. τóρνος ‘skriestuvas’, τορεύς ‘kaltas, skaptas’), arm. forma lieka ir savo reikšme, ir savo pailg. ablauto daryba labai izoliuota, tai aplinkybė, kelianti klausimą dėl iškeltos etimologijos teisingumo.
Šaltinis:: Solta 1960 38–39

Antraštė:: tri̇̀nti
Straipsnelis:: Trautmanas pr. trimė ‘draudžia’ sieja su lie. tri̇̀nti, la. trĩt, bet nepaaiškina, kaip pr. žodis įgavęs savo reikšmę; rodos, kad ‘trynimas’ ar ‘brūžinimas’ yra gana toli nuo ‘draudimo’. Grasinantys, perspėjantys ir panašūs žodžiai pirmiausia yra reiškę vienokius ar kitokius stiprius garsus, kadangi susijaudinęs, grasinantis žmogus šneka garsiai. Taipgi la. grem̃ties ‘grasinti’ giminiškas su sl. громъ ‘perkūnas’ [ir kt.]. Atrodo, kad minėtasis pr. žodis pamatuotas šaknimi tren-, kuria remiantis la. trans, lie. trãnas (vok. Drohne ‘tranas’ yra tos pačios šaknies kaip dröhnen ‘dundėti’), sl. trątъ ‘tranas’, la. trùoksnis, lie. trañksmas, treñkti (= la. triekt). Ką nors birų išberiant ar brūžinant du daiktus dažnai girdisi triukšmas, garsas, todėl šaknis tren- (iš kurios taip pat lie. trinti, la. trĩt) galbūt remiasi ter- ‘brūžinti’ (pvz. lo. terere ‘trinti’, perfektas trīvī; savo -en- šaknis tren- yra gavusi iš tokio tipo šaknų, plg. la. stenēt, senēt ‘zvimbti, niūnuoti’, r. звенеть, s. i. tanayati ‘skambėti, aidėti’, dhraṇati ‘t. p.’, svanati ‘t. p.’, la. skanēt ir kt.
Šaltinis:: Endzelīns DI III (1), 120

Antraštė:: trinti
Straipsnelis:: Iš žodžių, žyminčių sąvokas ‘trinti’, išsiskiria didžiulė paveldėtų giminiškų žodžių grupė. Šiaip šios reikšmės žodžiai etimologiškai siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘gramdyti’, ‘malti’, ‘sukti aplinkui’ ir t. t. Lie. trinti; la. trit; s. sl. trěti (*terti), s.-kr. trti, č. třiti, le. trzeć ir t. t. bendras slavų; gr. τρῑ́βω, lo. terere (trīvī, trītus), visi < ide. *ter-, su prailgintais variantais *trī-, *treu.
Šaltinis:: Buck 1949, 568

Antraštė:: trìnti
Straipsnelis:: Audronė Kaukienė aptarė lie. trìnti (la. trĩt, pr. praes. 3 trinie) istoriją. Ji konstatavo, kad tai bendrabaltiška šaknis *tren-/trin-, kurioje įžvelgtinas nosinis afiksas (ide. *ter-; plg. lie. tìrti).
Šaltinis:: Pakerys 2002, 194