Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: triupėti.

Antraštė:

tr(i)upė́ti

Reikšmė:

dalytis, irti į smulkias daleles

Straipsnelis:

Le. trupieć ‘pūti, trūnyti (apie medį)’ sietinas su lie. tr(i)upėti ‘dalytis, irti į smulkias daleles’. La. dial. trupt ‘pūti, tūnyti, gurėti’, pr. trupis, ru. dial. тупить. Galima mėginti rekonstruoti bl.-sl. *troup- / *trup- ‘irti, pūti, trupėti; trupinti, skaldyti, gręžti’, iš kurio baltai ir slavai savarankiškai pasidarė duratyvinių perstrukcinių veiksmažodžių.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 122–123