Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trunėti, siaupti, geršė, kalyvas, kliurmas, kaštas, alka, slėga, skubus, pamėdulis, ginčyti, pikis, atšaipa, mūsalas, žarija, tirkšlis, trimterėti, miršti, blaivus, patėvis, skroblus, atžūlas, kadagas, slyvos, krauklys, šniūrauka, jauja, goštalka, žiemys, bliūva, tinklas, kišenius, stiebas, apypenai, bluozgas, kulnas, kremzlinti, lykyti, gaidžiukas, rentinys.

Antraštė:

trunė́ti

Reikšmė:

silpti, jėgų netekti, veltėdžiauti

Straipsnelis:

žr. strėgti

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 25

Antraštė:

trūnė́ti

Reikšmė:

trūnyti

Straipsnelis:

Gr. τρύω (ir τρῡ́ω), fut. τρύσω, retai aor. ἔτρυσα, ypač perf. pas. τέτρῡμαι ‘nunešioti, išsemti’ […]. Perfektas τέτρῡμαι, kuris verčia galvoti apie kitus tokius perfektus kaip εἴρῡμαι (iš *ϝε-ϝρῡμαι), εἴλῡμαι (iš *ϝε-ϝλῡμαι), rodo šaknį su ū, kuri atsidūrė visos šeimos centre taip pat kaip τρῡ́πάω. Ši šaknis atsiranda baltų ir slavų kalbose: s. sl. tryjǫ, tryti ‘τρίβειν’, lie. trū-n-iù, trū-n-ė́ti ‘pūti, gesti’, bet su balsiu eu/u s. sl. trovǫ, truti ‘nunešioti’, lie. tru-nù, trū-nė́ti ‘gesti, irti’ ir t. t. Lengvai sugretinama su žodžiais, turinčiais pirmajame skiemenyje balsį e, τέρυς, τείρω, τέρετρον ir t. t. Ta pati šeima, kaip τετραίνω ir t. t. Galima atstatyti *ter-ə₁-u-, plg. Beekes, Laryngeals 178.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1141

Antraštė:

trūnė́ti

Reikšmė:

pūti, irti

Straipsnelis:

žr. strėgti

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 25

Antraštė:

trunė́ti

Straipsnelis:

žr. trupė́ti

Šaltinis:

Jakulis 2004, 151