Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: trupėti, liepas, skalikas, karčiama, kaukas, kevatas, karė, bartišius, dribčius, pasienis, dėslioti, biržis, takas, vovoras, apdrimblė, arklidė, gaimaroti, skopti, buželis, sausmena, užkurti.

Rezultatai

Antraštė:: trupėti
Straipsnelis:: Plg. *treu-p- ‘trinti, gręžti’ lytyse gr. τρυπάω ‘trinu, gręžiu’, lie. trupė́ti ‘locker sein, bröckeln’, trupùs ‘locker’, s. sl. trupъ ‘venter, truncus, membrum, cadaver’ šalia gr. τρύω ‘reibe auf’, s. sl. tryjǫ, tryti ‘τρίβειν’…
Šaltinis:: Solta 1974, 96

Antraštė:: trupė́ti
Straipsnelis:: Trupis E. 634 ‘Klotz, trinka’: s. sl. ТРОУПЪ ‘Baumklotz’, lie. trupė́ti ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 732.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 328

Antraštė:: trupė́ti
Straipsnelis:: Gr. τρυπάω ‘kiaurai pramušti, įsiskverbti’ […]. Aiškiai giminiškas su τρύω, plg. šį žodį. Galima lyginti, šaknis yra gana skirtingose baltų ir slavų kalbose: lie. trupù, trupė́ti, trupùs, traupùs ‘trapus’, s. sl. trupŭ (iš *troupos) ‘pliauska’ ir t. t., r. тру́п ‘lavonas’; kiti pavyzdžiai pateikti Pokorny 1074. Šie sugretinimai rodo du sunkumus. Dėl reikšmės. Pripažįstant, kad visi šie žodžiai kilo iš šaknies τρύω, atrodo, jog graikų bei baltų-slavų kalbų žodžiai su skirtingomis reikšmėmis buvo pasidaryti nepriklausomai. Dėl formos. Baltų ir slavų kalbų žodžiai suponuoja *troup-/ trup- kaitą, nors graikų žodžiai visur rodo ilgą υ. Antra vertus, morfologijai vėlyvas τρῡ́πη paliudijimas skatina galvoti, kad reikalas liečia inversinį vedinį, vadinasi, kad τρῡπάω nėra denominatyvas.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1141

Antraštė:: trupė́ti
Straipsnelis:: Lie. trupė́ti, trušė́ti, trunė́ti ir jų atitikmenys latvių kalbose turi tos pačios šaknies vedinių (su įvairiais apofonijos laipsniais) slavų kalbose. Jie kildinami iš vienos skirtingais plėtikliais išplėstos šaknies ide. *ter- / *tr̥ ‘trinti (sukant)’ > ide. *tr(e/o)uH- ‘t. p.’ + n- (trunė́ti), + p- (trupė́ti) + ś- (trušė́ti). Greta lie. trupė́ti turime la. trepêt ‘trūnyti, trešti’; greta lie. tr(i)ušė́ti, tr(i)ùša – lie. trešė́ti, trẽša / -ė́ja ‘trešti; drebėti, virpėti’ : la. tresêt, -u / -ẽju, -ẽju ‘trūnyti, pūti, trešti, dūlėti ir kt.’. Tokie atitikmenys, pažeidžiantys apofonijos dėsnius, perša mintį, kad dalis šių veiksmažodžių galėjo atsirasti naujai, analogijos būdu.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 151