Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tuščias
.
Rezultatai
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Šalia s. sl.
tъštь
‘tuščias’, tiesa, yra lie.
tùščias
‘t. p.’, tačiau taip pat fiksuojamas ir s. i.
tucchya-ḥ
; kad čia turime reikalo su pirmine forma *
tuski̯os
gana patikimai nurodo la.
tukšs
, žr. Mühlenbach Lett. Wrtb. s. v. Dėl s. i.
tucchya-ḥ
ir s. sl.
tъštь
dažniausiai iš *
tuski̯os
kildinama, žr. Vondrák, Vergl. sl. Gramm I² 441. Yra slavistų, kurie atitikmenų sl. kalbų žodžiams pirmiausia ieško sanskrite, o ne bl. kalbose. Be to, jie kartais be jokio pamato s. sl.
tъštь
atitikantį bl. kalbų adj. laiko slavizmu, plg. Walde Vrgl. Wrtb. I 714.
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (2), 277
Antraštė:
tuščias
Straipsnelis:
Ide. kalbose žodžių, reikšmių ‘tuščias’, semantiniai šaltiniai gana įvairūs. Jie siejami su sąvoka ‘laisvas’, ‘neįpareigotas’, ‘laisvalaikis’ iš pradžių buvo taikomas žmonėms, neužimtiems jokiu darbu, o tik vėliau pradėti vartoti ir kalbant apie daiktus. Kita šios reikšmės žodžių grupė siejama su sąvoka ‘laukinis’ ir pan. ir pradžioje žodžiai buvo vartojami kalbant apie žemę. Lie.
tuščias
, la.
tukšs
, diskutuotina, bet galbūt giminiški s. sl.
tŭšti
(atitinka κενός), s. i.
tuccha-
,
tucchya-
‘tuščias, vain’, av.
tuš-
iš kauz.
taošaya
‘atlaisvinti’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 933
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
[Ide. *
sk̑
> bl.-sl.
st
. Pvz.:] lie.
tùščias
‘leer’, sl. *
tъććь
‘leer’ < *
tusti̯a
- (plg. s. i.
tucchyá
- ‘leer’ < ide. *
tusk̑‑i̯ó
‑).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008
, 417
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *
sk̑
grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie.
tùščias
, la.
tukšs
, s. sl.
tъštь
‘empty’ (plg. r.
tóščij
, le.
czczy
, s.-kr.
tȁšt
; taip pat s. ru.
tъska
, ru.
toská
‘grief, longing’) nebūtinai turi kilti iš ide. *
tusk̑i̯ó-
(: s. i.
tucchyá
-). Lie.
tùščias
ir t. t. gali būti kildinami iš *
tusti̯o-
, kuris yra darinys iš *
tus-tó-
(žr. Smoczyński 2001, 161, 410; 2007, 696; Lloyd-Lühr-Springer 1998, 739t.).
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a
, 18–19
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Lie.
tùščias
, la.
tukšs
< *
tušti̯a-s
, s. sl.
tъštь
ir kt. ‘tuščias’ < prasl. *
tusti̯a-
, kuris, remiantis i.-ir. atitikmenimis s. i.
tucchyá-
‘tuščias’, ir. *
tus(s)i̯a-
, tikrai kilęs iš *
tusk̑-i̯o-
(veikiausiai esantis greta lo.
tesqua
pl. n. ‘dykynė, užkampis’ < *
t[u̯]esk̑-u̯o-
, žr. Walde, Hofmann LEW II 625).
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 184
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Lie. k. yra grupelė būdvardžių su priesaga
-(s)čias
,
-ia
. Nuo senųjų raštų plačiai paplitę veiksmažodiniai vediniai
kniū́pščias
,
kur̃čias
,
nėščià
,
plókščias
,
stãčias
,
tùščias
(plg. la.
tukšs
ir s. sl.
tъštъ
bei s. ru.
tъščъ
, ru.
tuščij
, s. le.
tszczy
etc., žr. Fraenkel LEW 1962, 1146) ir vardažodinis
pė́ščias
(:
pėdà
). Prie pastarojo šliejasi ir būdvardinės kilmės vedinys
svẽčias
(plg. la.
svešs
, dėl kilmės žr. Schulze 1966, Kleine Schriften, Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht, 73; Specht 1944, Zur Bedeutung des Ariernamen, KZ 68, 46–48; Karaciejus 1986, Iš lietuvių kalbos žodžių istorijos, in Bronys Savukynas (sud.), Ženklas ir prasmė, Vilnius: Mokslas, 62–75). Ambrazas mini ir retesnius vedinius (p. 5–6). Pastaruoju metu yra iškeltos dvi skirtingos hipotezės dėl priesagos
-(s)čias
kilmės: 1) <
-(s)tas
(Smoczyński 2001, Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego); 2) lie.
nė́ščias
,
-ià
kildinamas iš *
nēk’ti-
+ *
-o-
(Bammesberger 1998, Etymologie und Wortbildung: Litauische Beispiele, in ibid. (Hrsg.), Baltistik: Aufgaben und Metoden, Heidelberg: C. Winter, 297–304).
Šaltinis:
Ambrazas 2003
, 5–6
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Suomių kalbos baltizmuose esama ir priešakinio vokalizmo variantų: suom.
tyhjä
(
tühjä
) ~ lie.
tùščias
Šaltinis:
Liukkonen 1994
, 90
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas