Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tuksė́ti
Straipsnelis:
Germ. staut-s- ‘stoßen’ (go. stautan ‘schlagen’, s. fryz. stēta ‘stoßen’, s. ang. stōtan ‘t. p.’, s. v. a. stōzan ‘stoßen, stürzen, berühren’ [463], be jokios abejonės, remiasi -d- išplėstuku praplėsta šaknimi (s)teu- ‘stoßen’. Tokio paties vokalizmo yra alb. shtynj ‘stoßen’ (jeigu < *stud-n-j), lo. studeo, -ui ‘uoliam, stropiam būti, norėti, trokšti’ (jeigu pastaroji leksema čia priskirtina). Variantai be s-mobile: lo. tundō, -ere ‘schlagen, stoßen’, s. air. do-tint ‘fällt’, s. i. tudáti ‘stößt’. Šaknis (s)treu- gali turėti daug formantų, plg. teu-k- slypinti lie. tuksėti ‘schlagen, stoßen, klopfen’, s. sl. tъkati ‘anstoßen, weben’, gr. τύκος, τύχος ‘Steinhammer, Streitaxt’ (ir kt. pvz.).
Šaltinis:
Seebold 1970, 463–464

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas