Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tuktas, ranka, ašokliai, blinda, maurė, skrieti.

Antraštė:

tùktas

Straipsnelis:

[Šituos Uralo kalbų žodžius siūlau laikyti esant skolinius iš ide. Kad tokios leksemos fiksuojamos daugelyje uralo kalbų, tai skolintasi buvę anksti:] 4. Uralų *tukta atspindi lap. (metatezė) totko (šv. lap.) ‘laivo skersinės, valties sijos, špantai’, čer. tə̑ktə̑ ‘(laivo), špantai skersinės sijos’, sirj. ti̮k ‘skersinė sija, Querholz’, ostj. tŏγət, tŏχət ‘luoto, laivelio, valties skersinė sija’, vog. toχt, tokt ‘t. p.’, vengrų [4] tat ‘laivūgalys; skirta luotui sustiprinti, skersai pritvirtinta, padėta ir be to tinkama sėdėti medinė dalis’, sam. *tə̑tə̑ ‘skersinė sija, laivelio sėdynėlė’. Uralo žodis privalo būti susijęs su la. trm. tukte, tukta, tukts ‘krumm gewachsenes Kernholz im Innern des Bootes’, plur. tukti ‘laivelio skersinės sijos’, tukta dar ir ‘vežimo skersinės sijos, lentelės’ (ME IV 258; Papild. II 701), lie. trm. tùktas, tuktà ‘durų vyris’. Dabar reikia nustatyti skolinimosi kryptį: skirtingas žodžio išplitimas, iš vienos pusės, uralo kalbose, iš antros, tik (?) bl. kalbose, tarsi liudytų, jog iš uralo kalbų skolintasi į bl. kalbas. Tokiam samprotavimui priešinasi semantika (jeigu bl. leksema būtų skolinys iš uralo, tiksliau prasuom. – t. y. tiksliai apibrėžtas Terminus technicus – reikšmės pasikeitimas (į lie. ‘durų vyris’) būtų stebinantis; nieko nesuprantamo dėl tokio pokyčio nebūtų laikant šį žodį autochtonu, plg. vok. Angel tiesą sakant ‘Krummung, išlenkimas, vingis’. Be to bl. žodžius kažin ar galima etimologiškai atskirti nuo germ. *þuftōn- ‘sėdynėlė (valtyje)’ (> s. v. a. dofta, s. isl. þopta) bei germ. *þustōn- ‘t. p.’ (> s. v. a. dosta). Galime postuluoti jau prabl./ ide. *tuk-to-/*tuk-tā (= -tah₂) šalia pragerm. *tubʰ-tā (bei *tus-tā); pavadinimo motyvas būtų ‘koks nors sutvirtinimas, pastiprinimas, sustorėjimas, storesnė vieta (kieno nors)’: ‘skersinės sijos, špantai, sutvirtinantys ir praplatinantys plonų sienelių luotą’. Rodos, kad skolinimosi kryptis ide./ prabl. > uralo būsianti labiau tikėtina nei kad priešinga (?).

Šaltinis:

Koivulehto 1990, 4–5

Antraštė:

tùktas

Straipsnelis:

žr. tuktà

Šaltinis:

Kiparskis 1968, 93–94

Antraštė:

tùktas

Reikšmė:

дверная петля

Straipsnelis:

[Svarstomi ankstyvieji ide.-uraliečių kalbų kontaktai, prasidėję prauraliečių epochoje.] Uraliečių *tukta, užfiksuota samių totko (su metateze) ʻлодочные, корабельные шпангоутыʼ, marių tɘ̂ktɘ̂ ʻшпангоут, распоркаʼ, komių ti̮k ʻперекладинаʼ ir kt., turi būti susijęs su la. (tarm.) tukte, tukta, tukts ʻкривые брусья внутри лодкиʼ, dgs. tukti ʻлодочный каркасʼ, tukta ʻстойка в телегеʼ, lie. tùktas, tuktà ʻдревная петляʼ. Žodžių paplitimas, kuris, viena vertus, yra bendrauralietiškas, o kita vertus, (?) tik baltiškas, atrodo, rodo skolinimosi kryptį iš uraliečių kalbų į baltų kalbas. Tačiau dvi aplinkybės rodo, kad yra kitaip: 1. semantika – jeigu baltų žodis buvo paskolintas iš uraliečių kaip techninis terminas su konkrečia reikšme, tai jo semantinė raida lie. kalboje ʻдревная петляʼ atrodytų keista, o žodžio autochtoniškumas lengvai paaiškinamas; 2. vargu ar baltų žodį galima etimologiškai sieti su germ. *þuftōn ʻскамья, банка в лодкеʼ (iš sen. isl. þopta ir kt., paskolinto į Pabaltijo finų tuhto ʻскамья, банка в лодкеʼ) ir germ. *þustōn ʻскамья, банка в лодкеʼ. Su ide. -k- taip pat šiai grupei priklauso ir pilnasis abliauto laipsnis ide. *teuko- > germ. *þeuha > s. isl. þjó ʻбедро, ляжкаʼ, toliau – lie. táukas (tuo būdu ide. *tewk-/ *tuk-, *tewbh-/ *tubh-, (?) *tews-/ *tus-). Todėl galima postuluoti ikibl./ ide. *tuk-to-/ *tuk-tā (= -tah₂) šalia ikigerm. *tubh-tā (ir *tus-tā), o motyvuojanti yra reikšmė ʻукрепление, уплотнениеʼ tipo. Tokiu būdu skolinimas iš ide./ikibl. į uraliečių kalbas atrodo labiau įtikinamas (?).

Šaltinis:

Койвулехто 1988-1996 (1997), 158-159