Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tuktas
.
Rezultatai
Antraštė:
tùktas
Straipsnelis:
[Šituos Uralo kalbų žodžius siūlau laikyti esant skolinius iš ide. Kad tokios leksemos fiksuojamos daugelyje uralo kalbų, tai skolintasi buvę anksti:] 4. Uralų *
tukta
atspindi lap. (metatezė)
totko
(šv. lap.) ‘laivo skersinės, valties sijos, špantai’, čer.
tə̑ktə̑
‘(laivo), špantai skersinės sijos’, sirj.
ti̮k
‘skersinė sija, Querholz’, ostj.
tŏγət
,
tŏχət
‘luoto, laivelio, valties skersinė sija’, vog.
toχt
,
tokt
‘t. p.’, vengrų [4]
tat
‘laivūgalys; skirta luotui sustiprinti, skersai pritvirtinta, padėta ir be to tinkama sėdėti medinė dalis’, sam. *
tə̑tə̑
‘skersinė sija, laivelio sėdynėlė’. Uralo žodis privalo būti susijęs su la. trm.
tukte
,
tukta
,
tukts
‘krumm gewachsenes Kernholz im Innern des Bootes’, plur.
tukti
‘laivelio skersinės sijos’,
tukta
dar ir ‘vežimo skersinės sijos, lentelės’ (ME IV 258; Papild. II 701), lie. trm.
tùktas
,
tuktà
‘durų vyris’. Dabar reikia nustatyti skolinimosi kryptį: skirtingas žodžio išplitimas, iš vienos pusės, uralo kalbose, iš antros, tik (?) bl. kalbose, tarsi liudytų, jog iš uralo kalbų skolintasi į bl. kalbas. Tokiam samprotavimui priešinasi semantika (jeigu bl. leksema būtų skolinys iš uralo, tiksliau prasuom. – t. y. tiksliai apibrėžtas Terminus technicus – reikšmės pasikeitimas (į lie. ‘durų vyris’) būtų stebinantis; nieko nesuprantamo dėl tokio pokyčio nebūtų laikant šį žodį autochtonu, plg. vok.
Angel
tiesą sakant ‘Krummung, išlenkimas, vingis’. Be to bl. žodžius kažin ar galima etimologiškai atskirti nuo germ. *
þuftōn-
‘sėdynėlė (valtyje)’ (> s. v. a.
dofta
, s. isl.
þopta
) bei germ. *
þustōn-
‘t. p.’ (> s. v. a.
dosta
). Galime postuluoti jau prabl./ ide. *
tuk-to-
/*
tuk-tā
(=
-tah₂
) šalia pragerm. *
tubʰ-tā
(bei *
tus-tā
); pavadinimo motyvas būtų ‘koks nors sutvirtinimas, pastiprinimas, sustorėjimas, storesnė vieta (kieno nors)’: ‘skersinės sijos, špantai, sutvirtinantys ir praplatinantys plonų sienelių luotą’. Rodos, kad skolinimosi kryptis ide./ prabl. > uralo būsianti labiau tikėtina nei kad priešinga (?).
Šaltinis:
Koivulehto 1990
, 4–5
Antraštė:
tùktas
Straipsnelis:
žr.
tuktà
Šaltinis:
Kiparskis 1968
, 93–94
Antraštė:
tùktas
Reikšmė:
дверная петля
Straipsnelis:
[Svarstomi ankstyvieji ide.-uraliečių kalbų kontaktai, prasidėję prauraliečių epochoje.] Uraliečių *
tukta
, užfiksuota samių
totko
(su metateze) ʻлодочные, корабельные шпангоутыʼ, marių
tɘ̂ktɘ̂
ʻшпангоут, распоркаʼ, komių
ti̮k
ʻперекладинаʼ ir kt., turi būti susijęs su la. (tarm.)
tukte
,
tukta
,
tukts
ʻкривые брусья внутри лодкиʼ, dgs.
tukti
ʻлодочный каркасʼ,
tukta
ʻстойка в телегеʼ, lie.
tùktas
,
tuktà
ʻдревная петляʼ. Žodžių paplitimas, kuris, viena vertus, yra bendrauralietiškas, o kita vertus, (?) tik baltiškas, atrodo, rodo skolinimosi kryptį iš uraliečių kalbų į baltų kalbas. Tačiau dvi aplinkybės rodo, kad yra kitaip: 1. semantika – jeigu baltų žodis buvo paskolintas iš uraliečių kaip techninis terminas su konkrečia reikšme, tai jo semantinė raida lie. kalboje ʻдревная петляʼ atrodytų keista, o žodžio autochtoniškumas lengvai paaiškinamas; 2. vargu ar baltų žodį galima etimologiškai sieti su germ. *
þuftōn
ʻскамья, банка в лодкеʼ (iš sen. isl.
þopta
ir kt., paskolinto į Pabaltijo finų
tuhto
ʻскамья, банка в лодкеʼ) ir germ. *
þustōn
ʻскамья, банка в лодкеʼ. Su ide. -
k
- taip pat šiai grupei priklauso ir pilnasis abliauto laipsnis ide. *
teuko
- > germ. *
þeuha
> s. isl.
þjó
ʻбедро, ляжкаʼ, toliau – lie.
táukas
(tuo būdu ide. *
tewk
-/ *
tuk
-, *
tewbh
-/ *
tubh
-, (?) *
tews
-/ *
tus
-). Todėl galima postuluoti ikibl./ ide. *
tuk-to
-/ *
tuk-tā
(= -
tah₂
) šalia ikigerm. *
tubh-tā
(ir *
tus-tā
), o motyvuojanti yra reikšmė ʻукрепление, уплотнениеʼ tipo. Tokiu būdu skolinimas iš ide./ikibl. į uraliečių kalbas atrodo labiau įtikinamas (?).
Šaltinis:
Койвулехто 1988-1996 (1997)
, 158-159
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas