Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: tvartas, kartus, rokti.

Rezultatai

Antraštė:: tvártas
Straipsnelis:: Lie. tvártas iš pradžių reiškęs apskritai aptvarą, specialiai atitvertą vietą tvarte, vėliau pradėtas vartoti ‘gyvuliams laikyti trobesio’ reikšme. Jis sietinas su lie. tvérti, tvi̇̀rtas, tvorà, tvárstis.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1970b, 32

Antraštė:: tvártas
Reikšmė:: Verschlag
Straipsnelis:: toaris – taip turbūt Becenbergerio nuomone BB XXIII 311 taisytinas užrašymas coaris E. 232 ‘banse’ (= ‘weiter Scheunenraum zur Seite der Tenne’) : lie. tvártas, tvorà ‘Zaun’, tvérti ‘tver̂t’, la. tvāre, s. sl. ТВОРИТИ ‘machen’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 750 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 327

Antraštė:: tvártas
Straipsnelis:: Pr. coaris ‘aruodas javų pėdams’ jau Pierson ZfPr. Gesch. 12, 1875, 319 pasiūlė skaityti *toaris ir siejo šį žodį su lie. tvártas. Toliau ši konjunktūra buvo visuotinai priimta. Forma toaris paprastai traktuojama kaip *tvoaris (t. y. *tvōris arba *tvaris) arba *tuaris, analogiškai aloade (iš *alvōdē ar *alvadē). Artimiausios paralelės: lie. tvártas, tvorà (ž. tórā su analogišku v nebuvimu, žr. Bezzenberger KZ 44, 1911, 330), tvérti ir pan.; la. tvarts ‘perkolas upėje’ (žr. ME 4, 289), tvertne ‘rezervuaras’, ‘bakas’, tver̂t ‘griebti’, ‘imti’. Tikslesnis atitikmuo pr. toaris – la. tvāra ‘aptvaras iš horizontalių karčių’ ir tvāre, t. p., ‘šlagbaumas’. Šios formos gali būti skolintos iš lietuvių šaltinio (LKK 12, 33). Slavų paralelės: s. sl. творъ, творити [101]. Laikomi vertingais gr. σορός ‘urna’, ‘karstas’ (iš *tu̯oros), σωρός ‘krūva’, ‘daugybė’ (iš *tu̯ō-ro-s) [102].
Šaltinis:: Топоров ПЯ IV, 101–102

Antraštė:: tvartas
Straipsnelis:: Lie. tvartas (lie. tverti), panašiai kaip lie. tvora. Lie. tvarto pirmykštė reikšmė ‘aptvėrimas, aptverta vieta’.
Šaltinis:: Buck 1949, 151

Antraštė:: tvártas
Straipsnelis:: [Aiškinama toponimo Tvẽrai kilmė.] Lie. žem. *Tvẽras ‘aptvėrimas’ = *tvẽras ‘t. p.’ (A. Salys, Die Žemaitischen Mundarten, Tauta ir žodis, VI, Kaunas, 1939) yra veikiausiai ne iš verb. lie. žem. tver- ‘aptverti’, o vietoj savo pirmtako kurš. (bl.) *Tvaras ‘aptvėrimas’ = *tvaras ‘t. p.’, kuris – galūnės vedinys iš verb. kurš. (bl.) *tver- ‘(ap)tverti’ (žr., pvz., Būga RR 139tt.; Fraenkel LEW 1152t.). Tokį seną a-kamienių vardažodžių, savo reikšme artėjančių prie nomina actionis, darybos tipą gana gerai išlaikė baltų kalbos, ypač lie. kalba, plg. reliktinį lie. (bl.) ãp-tvaras ‘aptvėrimas’ = la. ap-tvars ‘Umfassung’ (ME I 132). Panašiai bus atsiradęs ir subs. kurš. (bl.) *Tvarta- = *tvarta- (plg. lie. tvártas), turėjęs būdvardinio atspalvio reikšmę ‘(ap)tvėrimo būdas (kuo ir kaip aptvérta)’ (plg. Skardžius ŽD 320tt.) ir šalutinę ‘aptvėrimas’. Ėmus stiprėti kuršių lietuvėjimui (žemaitėjimui), kurš. lytys virto į lie. žem. *Tvera- (=*tvera-) ‘aptvėrimas’ resp. į lie. žem. *Tverta- (=*tverta-) ‘(ap)tvėrimo būdas, aptvėrimas’. Pastarieji tapo bendriniais žodžiais *Tvera- (< *Tvaras) = *tvera- (< *tvaras) ir pan.
Šaltinis:: Mažiulis 2007, 66–67