Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tveñkti
Straipsnelis:
Germ. þweng-a- ‘(pri)versti, prispirti; susidoroti (su kuo), įveikti (ką), zwingen’ (s. isl. nepaliudyta, tik norv. tvinga ‘zwingen’ [528], s. thwinga ‘zwingen, trukdyti, kliudyti’, s. ang. thwingan ‘spausti, engti, bedrängen’, s. v. a. dwingan ‘zwingen, pavergti, valdyti’) etimologijos neturi. Matyt, tokia pačia pamatine šaknimi remiasi ir av. θwazǰaiti ‘pakliūti į sunkią padėtį, vargą’ (Ιnchoativ–Präsens *twengh-sk-. Svarstytina, ar pastarosios lytys nėra kitokiais garsais besibaigią tie patys žodžiai (arba pirmykštės germ. v. formos, kurios vėliau turėjo būti germaniškai kaitomos – das dann grammatischen Wechsel haben müsste – A. G.), plg. lie. tvenkiù, tveñkti ‘užtvanką daryti, tekėjimą stabdyti, stauen; refl. rinktis, kauptis’ (plg. E. Fraenkel, LEW II 51 f.), gr. σάττω ‘(į)kimšu, (į)grūdu, užkišu, suspaudžiu’, kurio pamatinio balsių kaitos laipsnio šaknimi yra σηκóς (dor. su ) ‘aptvaras, žardis’ (*twāk-), s. i. tvanakti ‘susitraukia, susigūžia’ (paliudytas tik gramatikų).
Šaltinis:
Seebold 1970, 526–527
Antraštė:
tveñkti
Reikšmė:
dämmen, stauen
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *, o * atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Iš šaknies *tu̯engʰ- yra variantas *tu̯enk-, atsiradęs priebalsių grupėse *gʰ-t, *gʰ-s > *k-t, *k-s. Čia priklauso s. i. vr̥ščáti ‘haut ab, spaltet’, yūpa-vraská- ‘den Pfosten behauend’, n. Av. θβązǰaiti ‘gerät in Aufregung’; s. isl. þvinga, s. saksų thwingan, s. v. a. dwingan ‘zwingen, bedrängen’; gr. σάττω ‘stopfe voll, belade’; lie. tvenkiù, tveñkti ‘dämmen, stauen’, tvinkstù, tviñkti ‘anschwellen’, tvìnkščioti ‘fühlbar schlagen (vom Puls)’.
Šaltinis:
Lipp 2009a, 18–19

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas