Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tvirtas, tarinys, uostas, skelti, trupti, mausti.

Antraštė:

tvirtas

Straipsnelis:

žr. gudrus

Šaltinis:

Мартынов 1971, 428–431

Antraštė:

tvìrtas

Reikšmė:

strong, firm

Straipsnelis:

Esama bl.-sl. atitikmenų, besiskiriančių duslumu / skardumu, pvz., bl. -t- ir sl. -d- paralelė: lie. tvìrtas ‘strong, firm’ (plg. tvérti ‘seize, snatch; fence, enclose’), la. tvir̂ts ‘firm, solid’ (plg. tver̂t ‘seize, grasp’): sl. *tvь̑rdъ (r. твёрдый) ‘hard, firm’, neturintis paralelaus veiksmažodinio atitikmens. Holzer 1989 (150f.) mini sl. *tvь̑rdь greta neįprastų (bl.-)sl. fonetinių atvejų, kurie tariamai atspindi skolinius iš nežinomo, galbūt kimerų, adstrato. Suponuojama, kad to abstrato kalboje ide. skardieji aspiruoti sprogstamieji priebalsiai suduslėjo, o duslieji sprogstamieji – sumišo su skardžiaisiais, kurie išliko nepakitę. Be to, TeRT grupės nariai tapo akūtiniais TíRT. Holzerio manymu, sl. *tvь̑rdъ liudija adstratą *tu̯írdo-, kilusį iš ide. *dhu̯erto- ‘provided with doors or gates’. O etimologiniai baltų atitikmenys, kaip kad lie. tvìrtas, la. tvir̂ts, yra minėto adstrato rezultatas, nepaisant, kad jie padaryti su skirtingu sufiksu: *tu̯írto- < ide. *dhu̯erdho- ‘t. p.’. Jie laikomi savarankiškos kilmės pilnojo laipsnio žodžiais, o ne dalyvinėmis veiksmažodžio formomis (viena jų fiksuojama lie. tvértas ‘ergriffen’: Fraenkel II, 1155). Visa tai galėtų būti įtikinama, bet galimos šaknies balsių kaitos nepaisymas, kuomet dalyvis su -t- rodo nykstamojo laipsnio realizaciją, kelia abejonių. Įtikinamesnė tik -t-/-d- paralelė, atsispindinti *tvь̑rdъ : tvìrtas ir formaliai tapati *gъ̑rdъ : (pa)gìrtas paralelei. Dėl pastarosios žr. gìrti ‘praise’. Tokiu atveju sl. *gь̑rdъ ‘proud’ semantiškai ir formaliai skiriasi nuo bl. *gi̋r- šaknies vedinių, kas šiaip jau nėra įprasta.

Šaltinis:

Young 2006a, 373–374

Antraštė:

tvìrtas

Straipsnelis:

žr. tauta

Šaltinis:

Eckert 2006, 87–88