Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
uodega
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘uodega’, paprastai etim. siejami su žodžiais, žyminčiais šias sąvokas: ‘aštrus, smailas daiktas’, ‘ilgos formos’, ‘siūbuojantis daiktas’, ‘išsikišęs daiktas’. Kai kuriose ide. kalbose aiškiai skiriama specialiais žodžiais atskirų gyvūnų uodegos. Lie. uodega etimologija neaiški.
Šaltinis:
Buck 1949, 210
Antraštė:
uodegà
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ̌; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *gi̯ > armėnų č: *odgi̯o- > ‘stiebas’ (plg. s. i. ádga – ‘stiebas, nendrė’; lie. uodegà ‘stiebas; kotas, galas’).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 58
Antraštė:
uodegà
Straipsnelis:
Pogodinas (РФВ XXX II 270) lie. uodegà, la. uodęga ‘uodega, karčiai’ lygina su sl. udъ ‘sąnarys, galūnė’, bet rodos neaptinka jokio panašumo. Taipogi Potebnia (РФВ I 88), kuris bl. leksemas gretina su lie. úodas, la. uôds, sl. ovodъ ‘sparva, gylys’ (pastariesiems žodžiams Potebnia postuluoja pirminę reikšmę ‘šen ir ten zuiti’) [490] neatsižvelgia į tai, kad ‘uodega’ – tai, su kuo vėduliuojamasi, gainiojama. Petersonas (Petersson H., Stud. ub. d. idg. Heterokl., 99) seka Potebnios pavyzdžiu ir, remdamasis pagrindine sąvoka ‘gelti: geluonis, spyglys’, jau minėtam gretinimui dar priskiria gr. ἔθειρα ‘galvos plaukai, karčiai’, lie. adatà, la. adata, lie. adýti, la. adît, le. jodła, lie. ẽglė, la. aste ‘uodega’. Petersono etimol. man neaiški dėl semantinių priežasčių. Waldės (Walde Vrgl. Wrtb. I 175) žodyne pateiktas kelių lingvistų (Lidén BB XXI 118 [ir kt]) siūlymas minėtas bl. leksemas (joms priskyrus reikšmę ‘stiebas, kotas’; mano žiniomis lie. uodegà niekuomet to nereiškė) sieti su s. i. ádga-ḥ ‘stiebas, kotas’. Nors Šeftelovičius (Scheftelowitz IF XXXIII 141) ir pateikia įrodymų dėl pokyčio ‘Kohrstab’ → ‘uodega’, vis tiek Waldės žod. pateiktas ryšys nėra būtinas. Kaip žinome, prieš lie.-la. uo gali būti išnykęs prieb. u̯-, todėl manau, kad egzistavo senoji bl. forma *u̯ōdega ir bl. leksemas ‘uodega’ gretinu su av. vādāya- ‘atmesti, atstumti’, gr. ὠθεῖν ‘stumti, smogti, grūsti’, s. i. vadhati ‘muša, stumia’, lie. vedegà ar (iš K. Būga РФВ LXV 324) vėdegà ‘toks kirvis miškui retinti’, la. v̧dga ‘kirvis ledui kapoti’, v̧daks ‘káltas aviliams išskaptuoti’, pr. wedigo ‘dailidės kirvis’ ir kt. (iš Walde Vrgl. Wrtb. I 254 t.) [491]. Čia galbūt dar skirtina lie. atsivėdėti ‘užsimoti smūgiui’, le. wadzić ‘kliudyti, trukdyti’, č. vaditi ‘siundyti, kurstyti’, sl. vaditi ‘trukdyti’ (dėl reikšmės žr. tekste).
Šaltinis:
Endzelīns DI III (1), 490–492

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas