Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: uosti, garas, atbusti, raumuo, kaubarė, kukuriai, šaižus, stobras, lepukas, gauroti, saugus, biskas, kaškis, skainioti, panikė, žiotis, bumbulas, laizdyti, narvas, dalykas, klibti, ganstus, laipa, gižlus, darymas, našlė, kevernoti, gaudus, vilkytis, kakarynė, iešma, nūdnus, laužas, rudagalvė.

Rezultatai

Antraštė:: úosti
Straipsnelis:: Arm. hot, hotog ‘kvapas, uoslė’. [Lit.: Hübschmann AG I 468; Walde-Pokorny I 174; Walde-Hofmann II 203; Meillet Esquisse² 180]. Šis žodis yra vienos šeimos su v. hotim ‘uodžiu’, hototim ‘užuodžiu’. [314] Čia gretinami yra gr. ὀδμή, at.ὀσμή ‘kvapas, aromatas, migla’, εὐ-ώδης ‘gerai kvepiantis’, ὀσ-φραινομαι ‘(už)uodžiu’, lo. odor, -oris ‘kvapas’, oleo, -ere ‘uodžiu’, lie. úodžiu, úosti ‘richen’, la. uôst ‘uosti’, lie. úostyti ‘herumriechen, schnüffeln’ = la. uôstît. Tai arm.–gr.–lo.–bl. izoglosa⁵⁵[⁵⁵ iš germ. (šv. os ‘kvapas’, s. isl. span-osa ‘skiedromis kvepiantis’) ir sl. (č. jadati ‘tirti’) kalbų nėra patikimi]. Gr. v. paralelė yra lie. uodžiù.
Šaltinis:: Solta 1960, 314

Antraštė:: úosti
Straipsnelis:: Gr. ὄζω ‘jausti, skleisti gerą ar blogą kvapą’ […]. Šaknis od- (*ə₃-, bet taip pat plg. Beekes, Laryngeals 131). Praes. ὄζω su priesaga *-ye/o- buvo viso asmenavimo ir daugumos vedinių pagrindas, kas gerai derinasi su konkrečiais ir ekspresyvios sąvokos savybe. Šis praes. yra bl. kalbose: lie. úodžiu, turintis ō, kuris galbūt suponuotų ide. atematinį praes. Lo. turi tematinį šakninį v. ōlo, -ĕ (su l vietoj d) ir ypač oleō, -ēre. Arm. hototim, praes. su intensyvia reduplikacija, verčia galvoti apie perfektą ὄδωδα. Tarp vardažodinių formų gr. ὀδμή ‘kvapas’ (*od-mā) atitinka alb. amë ‘nemalonus kvapas’; žodžiu ὀσμή turime atstatyti priesagą *-smā, kuri nesuponuoja ryšio su s kamienu (paliudytu). Iš tikrųjų buvo kamienas s, kurį patvirtina lo. odor, senasis odōs masc. ir galbūt pradžioje arm. hot, gen. -oy (h yra antrinis), iš kur daiktavardinis v. hot-im ‘jausti’, ir pagaliau antrasis dūrinio žodis -ώδης, kurio ω galima aiškinti antrojo žodžio pirmojo skiemens pailginimu greičiau senuoju ilguoju laipsniu, kurį randame lie. úodžiu, plg. Pokorny 772, kuris gretina su labiau abejotinomis germ. formomis.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 777

Antraštė:: úosti
Straipsnelis:: Bulgarų etimologinio žodyno (I t., 176) autorių nuomone leksema vonjà ‘dvokas’ < v. *Hod-n(ī)-yō, kuris susijęs su lo. odor, lie. úodžiu, úosti. Fasmeris (Фасмер I 225) r. вонь kildina iš *oni̯ ir sieja su s. i. ániti, gr. ἄνεμος, atmesdamas Briuknerio siūlymą šį r. žodį gretinti su lie. úodžiu, gr. ὄζω. Fasmerio etimologizavimas teisingas, nes dabar žinome, kad šaknyje *H₃- ‘kvepėti’ balsis prieš ide. media pailgindavo. Be to, balsis pailgėjo anksčiau nei d išnyko prieš -n: sl. věno = homer. ἔεδνα. Taigi, vonj- negalima sieti si lo. odor, gr. ὄζω, o privalome ieškoti vonj- sąsajų su gr. ἄνεμος, kimr. anadll ir kt.
Šaltinis:: Хэмп 1982 (1985), 64

Antraštė:: úosti
Straipsnelis:: Lie. úosti, la. uôst, gimin. s. sl. adati, adajǫ ‘tyrinėti, bandyti pažinti’, kuris išlaikytas tik s. č. jadati ‘t. p.’. Bl. kalbose žodžiai paremti /temacie perfectum/ ōd-, plg. gr. ὄδωδα perfektas iš ὄζω ‘kvepėti’, dar plg. lo. odor ‘kvapas’, arm. hot ‘kvapas, dvokas, smarvė’. S. č. žodžio jadati reikšmė ‘tyrinėti’ < ‘uostyti’.
Šaltinis:: SłPr I, 150

Antraštė:: úosti
Straipsnelis:: [Pateikiame naujus nostrat. kalbų kamienus, kurių vidury derinasi du trankieji priebalsiai:] 6. Nostrat. *ˀiPṭə > ural. *ipte- ‘kvepėti, dvokti’, ide. *hed- ‘kvapas’, sem.-cham. *ˀʌ̣ ‘kvapas’, turkų *jyt ‘kvapas’ [301]. Ural. *ipte- ‘kvepėti, dvokti’ > saam. (norv.) hâvse ~ hâkse ‘uosti, kvepėti’, mar. üpš ‘kvapas’, chant. (pietų) epə̂t ‘kvapas’, vengrų íz ‘skonis’, űz ‘kvapas’, mans. ǟt ‘kvapas, skonis’, nen. ŋabtie ‘kvepėti, dvokti’, selk. abtea ‘t. p.’. Ide. *hed > *od- ‘kvapas’ reprezentuojamas gr. ὄζω (perfektas ὄδωδα) ‘kvepėti’, ὀδμή ‘kvapas’, lo. odor ‘kvapas’, lie. úodžiu, úosti, š. č. jadati ‘nagrinėti’, arm. hot ‘kvapas, aromatas’. Pagal nostratinius duomenis į ide. *od- reikėtų žiūrėti kaip *h̑- su šaknies balsių kaita (o ne kaip *hʷed-). Sem.-cham. *ˀʌṭ ‘kvapas’: egipt. ˀḏ ‘blogai kvepėti’, sem. *ˀ̣r ir *ˀ̣n. Sem. *ˀ̣r > arab. ˀ̣ira ‘gerai kvepėti’, hebr.-aram. ˀặar ‘dūmino’, sir. ˀẹar ‘kvėpavo, gerai kvepėjo, dūmino’, ˀẹir ‘garas, kvapas’, ugaritų ˀ̣rṭr ‘aromatingas augalas (?)’. Sem. *ˀ̣n ‘kvapas’ > geezų ˀ̣n ‘smilkyti’, arab. ˀ̣n ‘pradėti blogai kvepėti, gesti (apie šlapią odą, stovintį vandenį)’. Tiurk. *jyt- ‘kvapas’: s. uigurų jyd ~ jyt ‘kvapas’, čagataisk. jydlan ‘kvepėti’, tuvių čyt ‘kvapas’, jakutų syt ‘kvapas’, kirgizų žyt ‘kvapas’ ir t. t. Mong. *ide ‘pūliai’: rašyt. mong. idege ‘pūliai’, chalch. mong. idē ‘t. p.’, ordosk. iDē ‘t. p.’, mongor. iDiē ‘t. p.’.
Šaltinis:: Долгопольский 1967 (1969), 302–302

Antraštė:: uosti
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija Cod- ~ Cōd-]. Lo. 1 a. vns. oleō, s. olō ‘haïr’ (< *odō < *h₃éd-e/o-), arm. hotim ‘sentir, avoir l‘odeur de, puer’ (< *h₃éd-ē-), gr. perf. ὄδωδα ‘avoir l‘odeur de’ turėtų kilti iš inchoatyvinės šaknies su prezensu *h₃éd-ti/*h₃d-énti ‘émettre une odeur’, plg. lie. 3 a. úosti ‘sentir’ (< *ódtī), toliau - úodžia. Lotynų kalbos semantika yra antrinė.
Šaltinis:: Garnier 2010, 53–54