Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ur̃dinti
Reikšmė:
kibinti (necken, stichen, foppen, aufziehen, reizen)
Straipsnelis:
E. Fraenkelis lie. ur̃dinti, la. urdīt [ur̂dît, ur̃dît, ùrdīt²] laiko onomatopėjinės kilmės žodžiais. J. Endzelynas, priešingai, mintį, kad la. urdīt gali būti padarytas iš interjekcijos urr, abejodamas pažymi klaustuku. Lie. ur̃dinti Senno-Salio žodyne pažymėtas kaip dialektizmas ir prilygintas bendrinės kalbos žodžiui kìbinti reikšme ‘necken, stichen, foppen, aufziehen, reizen’. Abejoti žodžio onomatopėjine kilme skatina keletas priežasčių. Latvių urdīt semantinė analizė rodo, kad pirminė jo reikšmė turėjusi būti ‘stechen, stochern’. Žodį galima sieti su s. ang. word ‘Stachel, Dornstrauch’ (‘das Stechende’), norv. ōr *ord ‘Johannisbeerstrauch’. Tos pačios kilmės yra ir s. persų *u̯r̥da- > gr. ῥόδον > lo. rosa ‘Rose’. Galima rekonstruoti vardažodinį kamieną *u̯r̥dho- ‘Stachel, Dornstrauch’ arba veiksmažodinį kamieną *u̯r̥dh-, iš kurių atsiradę baltų vardažodis *urdo- / *urdā- ‘Stachel’ arba ‘das Stechende’ (plg. la. dial. urda), adj. ‘stechend’ resp. veiksmažodis *urd-ti > *ursti : *urdīti / *urdinti ‘stechen’ → ‘stochern’. Galbūt šios formos kilusios iš šaknies *u̯er-, kuri, be Pokorny’o nurodytosios reikšmės ‘aufreißen, rützen’ (IEW 1163), galbūt turėjusi ir reikšmę ‘stechen, stochern’, plg. tipologiškai lie. dùrti, la. dur̃t ‘stechen’, kildinamą iš šaknies ide. *der- ‘schinden, die Haut abziehen, abspalten, spalten’ (IEW 206). […] Visiškai kitos kilmės ir aiškiai onomatopėjinis homonimas la. urdīt ‘urr machen…’ (MEV IV 303). Plg. dar la. urdēt, uradaviņa, lie. ur̃sti ‘knurren, brummen, murren’, ur̃šti ‘t. p.’, taip pat ‘surren, summen’ (DLKŽ). Galbūt čia priklauso ir lie. urdė́ti ‘wirbelartig stürzen, laufen, fließen’ (DLKŽ). Šis urd- yra panašios reikšmės kaip ir urg- (lie. ur̃gti ‘knurren, brummen u. a.’, la. urgt, urdzēt). Kaip onomatopėjinės kilmės dariniai šie žodžiai etimologiškai skirtini nuo lie. ur̃dinti, la. urdīt ‘anteiben’.
Šaltinis:
Karulis 1989, 117–120

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas