Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: urkti, želti, luopti, kvėstis, skrynė, toja, denis, burbėti, smakas, tikruomenė, siūti, gelsti, kuoja, čiaudėti, tututis, byskupas, įgauti, įgauna, jūros, pamėdėti.

Antraštė:

ur̃kti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuose randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėmis inovacijomis nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] u̯erki̯ō ‘verkiu’: lie. žodis verkiù, verkiaũ, ver̃kti su alternaciniu variantu pra-vi̇̀rkstu, -virkaũ, -vir̃kti neturi atitikmens nei slavų, nei kitose ide. kalbose. Su šiuo veiksmažodžiu susijęs v. ur̃kia, ur̃kė, ur̃kti iš tikrųjų siejasi su sl. *vъrčati (le. warczeć), kuris yra gana artimas atitikmuo (bl. *u̯r̥k-i̯o-, sl. *u̯r̥k-ī-), bet šie žodžiai yra onomatopėjiniai ir pagal visas tikimybes betarpiškai neturi ryšio su lie. ver̃kti. Tačiau pats žodis, reiškiantis ‘urgzti’, baltų ir slavų kalbose turi daugybę morfologinių variantų, plg. č. vrkati, lie. urzdù urzdė́ti, urgė́ti ‘urgzti’, ū̆rėti ‘mušti’, ū̃dyti ‘plūsti’ (Būga RR I, 290 = RFV 65, 323) kalba už baltų ir slavų žodžių interpretacija, kaip nepriklausomai susidariusius onomatopėjinius vedinius. Galimas daiktas, kad taip pat be ryšio su baltų-slavų kalbomis atsirado lo. veiksmažodis urcāre ‘urgzti (apie lūšį)’. Taip aiškina Nehring, Glotta 15, 278; taip pat plg. W-H. II, 839.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 255