Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
usnis
.
Rezultatai
Antraštė:
usni̇̀s
Straipsnelis:
Alb.
usht
m.,
ushtër
f. ‘varpa’. Paliktina antroji G. Meyerio etimologija, kad priklauso lie.
usni̇̀s
, la.
usna
‘usnis’, germ.
uzda
‘smaigalys’ (vok. ‘vieta; kampas; yla’), iš kurių pastarasis taip pat priartėja prie alb. žodžio priesaga. Atmestinas Barićo gretinimas (pamatinė forma *
husht
giminiška su
kall
‘varpa’ ir taip pat Peterssono gretinimas (su ἕστωρ ‘spyglys grąžulo gale’ ὕσταξ· πάσσαλος κεράτινος). F. Blanchus forma
ushtre
‘spica’ gali turėti priesagą
-r
;
ushtër
gali būti suvienaskaitėjusi daugiskaita; Sicilijos alb.
bushtrat
‘varpos’ yra priešdėlį
b-
turintis variantas. Su
usht
,
ushtë
identiškas yra
ushtë
‘ietis’. Dėl reikšmės gretintinas su lo.
spica
‘varpa’ :
spiculum
‘dantyta strėlės arba ieties geležis; smaigalys, geluonis’, vok.
Achre
‘varpa’ : lo.
acer
‘aštrus’.
Šaltinis:
Çabej 1967a
, 96
Antraštė:
usni̇̀s
Straipsnelis:
G. A. Iljinskis (Г. А. Илинский, Славинекие этимологии. – ИОРЯС, I, 1918, 170–171) sl.
оушь
gretina su lie.
usni̇̀s
. La.
usna
, lie.
usnė
, variantas
ušņ
, laikomi šaknies ‘deginti, durti’ vediniais ir juos atliepia sl.
vъšь
(Vasmer III 198; Mǖlenbacha, Latviešu valodas vārdnīca XXXVI, Rīga, 1929, 309). F. P. Filinas (Ф. П. Филин. Лиссика русск. литератур. яз. древнекиевской эпохи, Л., 1939, 752) sl.
оушь
laiko
оужь
variantu, kuris atsirado suduslėjus galiniam priebalsiui. Jo nuomone sl.
оушь
yra sudaiktavardėjęs būdvardis
оужовъ
. Noriu pateikti trečią hipotezę, kuri neeliminuoja ankstesniųjų. Panašu į tiesą, kad r. trm.
уше́вник
ушко́
ушняк
slypi senasis trm. to paties augalo pavadinimas su išplėstukais. Darybos požiūriu žodis
оушь
<
ухо
, plg.
о́броть
<
рот
[86]. Žodis
ухо
reikšme ‘augalo lapas’ (gali eiti ir augalų pavadinimų elementu) vartojamas plačiai, plg. r.
тедвежье ухо
,
заячьи
,
уши
‘pakalnutė’.
Šaltinis:
Меркулова 1964 (1965)a
, 86–87
Antraštė:
usnìs
Straipsnelis:
Lie.
usnìs
‘Distel’ : s. i.
uṣnáḥ
‘heiβ, warm’,
óṣati
‘brennt’.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 123
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas