Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vėžė, važiatvė, kalbti, kalbsta, gųnžys, debras, debrus, persitvarkymas, ketvеrgis, kapinės, drebėti, rykšti, dažnai, tąnakt, maršus, plenė, rauzė, rieša, pavydulis, lopė, ašva, kirbinti, paliegis, liaukoti, niekados, dvokulys, skrandus, kalpukas, sprausti, kumbrys, kupaika, rausvas, liuosas, brotija, gonyti, gurbti, klimst, milta.

Antraštė:

vėžė̃

Straipsnelis:

Pagrindinė grupės suom. vihi, vihe (< vihja) reikšmė atrodo esanti ‘pėdsakas, takas, vadovas’, iš kurios išsirutuliojo ‘spąstų vadovas’ (?) [‘snare guide’], ‘žema vyčių tvorelė, vedanti į spąstus’. Daiktavardinis baltų veiksmažodžio vèžti (< pr. ide. *weg̑h-) vedinys atrodo esąs geras šaltinis grupei vihi, vihja, tačiau iki šiol neturintis priimtinos etimologijos. Artimiausia galimybė lyginti yra lie. vėžė̃ su variantais vėžà, prãvėža ir la. veža, vẽžes ‘Geleise, Spur’, vãža ‘Spur’ [FrnW]. Daugeliu atveju baltų ē- kamienai yra sutraukti iš senesniojo *-ijā-, ir iš čia *vē̆žijā- atrodo gali būti tinkamas prototipas. Baltijos suomių *vihja fonetiškai gerai atitinka baltų veiksmažodinį daiktavardį, kurio modernus atitikmuo, lie. vėžė̃, čia buvo lygintas. Semantiškai reikšmės ‘takas, pėdsakas’, kurios nyksta iš suomių tarmių, gerai dera su baltų daiktavardžių reikšmėmis ‘Geleise, Spur’.

Šaltinis:

Uotila 1986, 65–67