Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Lie. vė́jas, la. vẽjš; s. i. vāyuḥ, av. vayuš ‘vėjas, oras’. Šie vėjo pavadinimai yra tos pačios šaknies žodžiai kaip ir r. всять ‘dvelkti, vėtyti, plazdenti’, lie. vė́tyti ‘skirti grūdus nuo pelų’.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a, 28
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Tiktai baltų kalbose yra daiktavardžių, rodančių kirčio atitraukimą. Vedų vāyúḥ lyginant su vė́jas, la. vẽjš.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Baltiškas pavadinimas, panašiai kaip ir kitose kalbose, padarytas iš šaknies *u̯ē- ‘pusti’, kuri išlaikyta s. lie. vė́ti (s. i. vāti, s. sl. vějǫ, vějati). Lie. vė́jas ir la. vẽjš – -i̯o- vediniai. Pr. kalboje yra užfiksuoti du pavadinimai: 1) wetro f. (= lie. vė́tra, la. vẽtra ‘sūkurys, audra’) – priesagos -tr- vedinys iš *u̯ē-, kaip ir sl. větrъ, le. wiatr; 2) wydra f. (= lie. trm. výdra ‘vėtra, sūkurys, audra’) – iš šaknies *u̯ei- ‘sukti’ (lie. výti, s. sl. viti). Iš tos pačios šaknies, išplėstos elementu -s- (*u̯ei-s-), padarytas baltų ir slavų ‘viesulo’ pavadinimas: lie. vi̇́esulas, la. viẽsulis (su -ulo- greta r. (bžn.) vixъrъ, le. wicher (su -uro-).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 214
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Senas vedinys su aktyviąja priesaga -nt-, sutampantis su šio veiksmažodžio substantyviuoju dalyviu, huwanza [huwant-s] ‘vėjas’ yra giminiškas vakarų ide. ir ‘tochariškam’ vėjo pavadinimui (lo. ventus, bretonų gwent, go. winds, toch. A want, B yente) šalia kitų šios šaknies vedinių: s. i. vatā́, s. sl. ВѢТРЪ, pr. vetro ir šalia *-y- kamieno s. i. vayú-, la. vejš ‘vėjas’, vẽjuot, lie. vė́jas, vėjúoti. Tas pats *-y- kamienas atsispindi s. sl. ВѢѬ. Antrosios serijos veiksmažodžio atspindį slavų kalboje reikėtų laikyti archaiškesniu už esamojo laiko atematinį s. i. vā́ti ‘jis pučia’, gr. ἄησι, kuris yra graikų-arijų inovacija (priešingas požiūris išdėstytas: Мейе 1938, 181; Stang 1942, 45; Arumaa 1957, 119, t. p. plg. Николаев-Старостин 1977, 53). Su šiuo požiūriu derinasi tai, kad germ. kalbos su kamienu -j- (s. v. a. wajan) siejasi reduplikuotas preteritas (go. waiwô).
Šaltinis:
Иванов 1981, 167
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Lie. vė́jas ir la. vejš yra bendro kamieno su s. i. vay-ú-.
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988), 47
Antraštė:
vėjas
Straipsnelis:
Lie. vė́jas, la. vējš, s. sl. větrŭ (bendras bl.-sl.), s. i. vāta-, s. i. vāyu-, av. vāta-, toch. A want, B yante, lo. vēntus, go. winds ir t. t. < ide. *wē- ‘pūsti’, matomos s. i. vā-, gr. ἄημι.
Šaltinis:
Buck 1949, 64
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Laringalų pėdsakų, remdamiesi vien tik gr. kalbos faktais, nesigriebdami lyginti jų, pavyzdžiui, su het. kalbos duomenimis, galime aptikti ten, kur joje yra protetinis balsis: gr. ἄησι ‘pučia, dvelkia’, plg. lo. ventus ‘vėjas’, go. waian ‘pučia’, s. i. vāti ‘pučia’, vāyus ‘vėjas’, lie. vė́jas ‘gulsčia oro srovė’ (su, be abejo, žodžio pradžios laringalu het. *hwantas, pl. nom. huwantes ‘vėjas’).
Šaltinis:
Schwartz 1970, 97–98
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
žr. vėti
Šaltinis:
Palionis 1966, 94
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
Jotvingių wiiʃ ‘audra, vėtra’, plg. lie. vė́jas, la. vẽjš, bet pr. wetro.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 81
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. vė́jas sietina ček. trm. věje, vějka, le. wieja, br. вея.
Šaltinis:
Лучыц-Федарэц 2003, 296
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
žr. vėtra
Šaltinis:
Patri 2002, 142–143
Antraštė:
vėjas
Reikšmė:
Wind
Straipsnelis:
Go. waian ‘wehen’ kildinamas iš germanų *wean, plg. lie. vėjas ‘Wind’.
Šaltinis:
Balaišis 1994, 8
Antraštė:
vė́jas
Straipsnelis:
žr. vėtra
Šaltinis:
Olsen 2010b, 31–32

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas