Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vėlus.

Antraštė:

vėlùs

Straipsnelis:

Lie. vėlùs, la. vȩ̂ls ‘vėlus’ kol kas neetimologizuoti, nežiūrint J. Endzelyno, J. Pokorno prabėgomis padarytų pastabų, remiantis P. Persono (Persson P., Beitrage zur idg. Wortforschung, Upsala, 1916, 543) darbu, kad minėti žodžiai kilę iš la. veiksmažodžio vel̂t ‘ridinėti, ridenti, volioti’, lie. vélti ‘t. p.’, jei reikšmė ‘vėlus’ susiformavo iš ‘lėtas’ < ‘vyniotis, raitytis, vingiuoti’ (ME IV 559, Pokorny I 1143). Pokornas čia skiria ir lie. valandà [I, 1143] [71–74]. Mums atrodo (kaip tai bebūtų stebėtina), kad lie. vė̃las, vėlùs, la. vȩ̂ls, vȩ̂lš, matyt, siejasi su s. lie. vélmi (1 p. sing. praes.) vélti (3 p. praes.) ‘leidžia, sutinka, linki’ < *u̯el- ir la. vẽlêt (praes. vȩ̃lu, vẽlu, vẽļu, -ẽju, praet. -ẽju ‘(pa)linkėti, leisti’. Leksemos, kurių reikšmė ‘vėlus’, turbūt, yra išvestinės, o pirminė jų reikšmė – ‘silpnas, vangus, nesurištas, pasileidęs, laisvas, erdvus’ [75], plg. s. isl. láta ‘palikti, išlaisvinti, išleisti, netekti’, s. isl. latr ‘tingus, lėtas, vangus’, s. v. a. laz ‘silpnas, pavargęs, tingus’, ang. late ‘vėlus’. Minėtam semantikos pasikeitime svarbus vaidmuo tenka tarpinei reikšmei ‘lėtas (lėtai)’, kurią paliudija šaknis *u̯el-/*u̯ēl-, plg. la. vaļam ‘laisvai, lėtai, neskubant’ [ir kt.]. Reikšmę ‘lėtas (lėtai)’ turi ir r. trm. вала́нда ‘lėtas, delsus žmogus’ (skolinys iš lie. kalbos) bei išvestinis r. вала́ндаться ‘gaišti, delsti, tuščiai laiką leisti’, kurio pamatine forma laikoma lie. valandà (Фасмер I 268). Pirmykščio žmogaus sąmonėje reikšmė ‘lėtas, delsus (gaišti, delsti)’ siejosi su laiko sąvoka, nes laiko tarpas buvo suprantamas kaip atokvėpio valandėlė, laisvas nuo darbo laikas, plg. s. ang. hwíl (ang. while) ‘laikas, laiko tarpas’, go. hweila ‘laikas’, norv. hvil ‘pertrauka darbo metu’, da. hvile ‘poilsis, ramybė’ [76]. Šiuo požiūriu remiasi ir lie. laĩkas, la. laĩks aiškinimas (pirminė reikšmė ‘laisvas nuo darbo laikas, poilsis’), sutinkamai su kuria lie., la. leksemos siejamos su lie. li̇̀kti (liẽka), nu-li̇̀kti ‘būti laisvam, duoti, gauti laisvo laiko’, núo-laikas, nuo-laikùs ‘laisvas nuo darbo’, núo-laika ‘laiko tarpas, kada nedirbama, likutis’. Taigi pirminė lie. valand- reikšmė ‘laisvas laikas, poilsis’ (: *u̯el-/*u̯ēl- ‘leisti, sutikti, (pa)linkėti’) kitusi dviem kryptimis: 1) ‘tam tikras laiko tarpas (laisvas nuo darbo)’; 2) ‘lėtas, delsus’, plg. r. вала́нда ‘lėtaeigis žmogus’. Vadinasi, lie. valandà, vėlùs, la. vę̂lš ‘vėlus’, matyt, siejasi su viena šaknimi (: lie. vélti ‘leidžia, sutinka’, la. vẽlêt ‘t. p.’, s. sl. veljǫ ‘liepiu’). F. Špechto prielaida (Specht F., Der Ursprung der idg. Deklination, Göttingen, 1944, 159), kad aptartos bl. leksemos turi formantus -u-/-an(d)-, rodos, esanti teisinga.

Šaltinis:

Каралюнас 1984 (1986), 71–77

Antraštė:

vėlùs

Straipsnelis:

S. č. būdv. povlovný ‘friedlich, angenehm, freundlich’ yra susijęs su s. sl. vьlovьnъ (Supr.), bažn. sl. vьlovьstvo, vьly (adv.), po vьlu, visi dariniai yra atsiradę iš u-kamieno būdv. *vьlъ ‘spät; ruhig; langsam; gemächlich’ (< *u̯il‑u-< *u̯l̥H-u-), veikiausiai kilusių iš ide. šaknies *u̯elH- ‘drehen, rollen’, dar plg. lie. vėlùs, la. vȩ̂ls, vȩ̂l̡š ‘spät’ (< *u̯ēl‑u- < *u̯ēlH-u-).

Šaltinis:

Reinhart 2000, 107–109