Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: važiuoti, gobdešra, melnyčia, gabužas, iškakti, padėlys, pėduoti, laulauninkas, blužnis, apidamė, jūrinti, kelinės, pilkšis, rietėti, mirgėti, jerubė, šalvis, dėklas, ravėti, šalis, atuodogiai, garlė, aržus, sembertas, ūmas, zeidokas, kamzelka, baltasis, suptonas, mandaras, dirvonas, apvaryti, audinis, smidrus, tolydus, brazdas, kedilis, leberis, godoti, gaidra, kaktas, bernas, auryti, kramas, vyras, arpas.

Antraštė:

važiuoti

Straipsnelis:

Lie. važiuoti, s. sl. voziti sę, s.-kr. voziti se giminiškas lie. vežti, s. sl. vesti (vezǫ), s. i. vah-, av. vaz- ‘vežti’, gr. ϝέχω ‘nešti, atnešti’, lo. vehere ‘vežti’, go. ga-wigan, s. v. a. wegan ‘judėti’, s. ang. wegan ‘vežti, laikyti’, visi iš ide. *weg̑h-, dažnai matomos žodžiuose, reiškiančiuose ‘vežti’, ‘būti nešamam’, ‘vežimas’, ‘vagonėlis’. Žr. joti.

Šaltinis:

Buck 1949, 715

Antraštė:

važiúoti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje]. Sąvoka ‘vykti’ lietuviškai nusakoma dviem veiksmažodžiais: 1. važiúoti, važiúoju, važiavaũ – denominatyvinis iš *važas ‘vežimas, ratai’, kaip ir s. sl. voziti iš vozъ.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 237

Antraštė:

važiúoti

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. ohja ‘Zügel’ (Balt. finų *ošja < bl. *vožjā (la. važa) – deverbatyvas, plg. lie. važiúoti […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 189