Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vaidalas.

Antraštė:

vaĩdalas

Reikšmė:

pasirodymas, šmėkla

Straipsnelis:

Gr. εἶδος, εἴδωλον, εἴδομα ‘išvaizda, forma’ [316]. Šaknis *weid- išreiškia sąvoką ‘matyti’, plg. ἰδεῖν, ο perfekte sąvoka ‘žinoti’, plg. οἶδα, prie kurių siejasi εἰδήμων, εἰδυλίς ir t. t. Čia nagrinėjamoje grupėje seniausias ir aiškiausias yra (ϝ)εῖδος, kuris reiškia ‘išvaizda’. Aiškus s kamieno atitikmuo yra s. i. védas- ‘turėjimas, įgijimas’ kartu su aor. ávidam, reiškiančiu ‘aš radau, įgijau’. Abu daiktavardžiai gr. ir s. i. kalbose gali būti savarankiškos darybos, nors nebūtinai. Semantinis ryšys su (ϝ)εῖδος yra artimesnis: s. sl. vid̆ ‘εἶδος, θεωρία’, kilusiu iš *weido(s), lie. véidas (turi ilgą diftongą) bei s. v. a. wīsa ‘maniera’ iš s kamieno. Praes. εἴδομαι ‘pasirodyti, atrodyti’, atrodo, kilęs iš εἶδος. Pagaliau εἴδωλον yra senas vedinys, turintis retą priesagą, bet kitose ide. kalbose jokio paralelaus žodžio nerandame. Lie. vaidalas turi skirtingą priesagą ir įeina į produktyvią lie. kalbos sistemą.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 316–317