Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vainymas
.
Rezultatai
Antraštė:
vainymas
Reikšmė:
pakvietimas, pašaukimas
Straipsnelis:
Pirmajame Konstantino Sirvydo žodyne minimas retas žodis
pawainimas
(191b–192a), transkribuotas kaip
pavainymas
(be priešdėlio –
vainymas
), kurio reikšmė LKŽ – ‘pakvietimas, pašaukimas’, o Sirvydo žodyno fotografuotinio leidimo rengėjo K. Pakalkos – kaip ‘apkalbėjimas’ (Pakalka 1997, 532). Matyt, pastaroji atsirado neapdariai ją derinant su E. Frenkelio žodyne (1962–1965) pateikto formaliai panašios šaknies žodžio
vain
- reikšme. K. Pakalka
pavainymas
siejo su lie. trm.
vainà
‘yda, kaltė, priežastis’, jo vediniais, taip pat kitų baltų kalbų atitikmenimis – la.
vaĩna
‘t. p.’, pr.
etwinūt
‘atleisti’, kurie laikomi giminiškais su sl.
vina
‘kaltė’. Vadinasi, Sirvydo
pawainimas
reiškė ‘pakvietimas, pašaukimas; pavadinimas’ ir vargu ar besietinas su minėtos
vain
- šaknies žodžiais. Sąsajų trūkumas skatina abejoti šio žodžio realumu, tuo labiau, kad Sirvydas jo daugiau niekur nevartoja, o lotynų žodžius verčia reikšme ‘pawadinimas’. Duomenų teikia šio žodžio rašyba – dvibalsis [ai] žodžio viduryje Sirvydo žodyne rašomas su <y>, o
pawainimas
turi <ai>. Tad ar tai negalėtų būti korektūros klaida – praleidus <d> raidę, vietoj
pawadinimas
parašyta
pawainimas
.
Šaltinis:
Kabašinskaitė 2011
, 139
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas