Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vaivorykštė
.
Rezultatai
Antraštė:
vaivorykštė
Straipsnelis:
Kone visoje Latvijoje pažįstamos leksemos la.
vaŗavîksne
‘vaivorykštė’ antrąją dalį Personas (Persson, Beiträge zur idg. Wortforschung 519), su klaustuku, sieja su la.
vīkt
‘lenkti(s)’, o šiuo atveju pirmąją dalį galima būtų lyginti su s. i.
varī
, s. isl.
varī
‘vanduo’, av.
vār-
‘lietus’ (Johansson IF II 61 I.; Bezzenberger A. Lett. Dial. Studien 1885, 772). Vienok, la.
vaŗavîksne
turbūt negalima atskirti nuo lie.
voverikštis
,
varvórykštė
[494]. Manau, kad la.
vaŗavîksne
dėl metatezės (liaudies etimologija?) atsirado iš *
vavarīksne
. Šią rekonstruotą la. leksemą dabar kaip reduplikuotą formą galima apjungti su aukščiau minėtais lie. kalbos žodžiais (Zubatý AfSlPh. XVI 419 – lie. leksemas irgi laiko reduplikuotomis). Bezzenberger BGL p. 340 lie.
warrykschte
(taip pat
worrykschte
) laiko nereduplikuota forma (
varykštė
), o Leskien Nom. 267 – skaido į
vor-rykštė
[žinomos formos
(v)orãrykštė
sutrumpinimas]. Sunku pasakyti, kuris iš jų teisus, bet jei iš tikro
varykštė
egzistuoja, tai ši leksema galėjo turbūt atsirasti iš *
vavarykštė
dėl haplologinio trumpinimo [495]. Su šaknimi
u̯er-
‘sukti, lenkti’ [su kuria Valdė (Walde Vrgl. Wrtb. I 271) gretina žodį č.
vrávorati
‘svirinėti, svirduliuoti’ ir, su prierašu ‘galbūt’, lie.
v̇̀rti
‘kunkuliuoti, trykšti’] pagaliau gali sietis taip pat lie.-la. vaivorykštės pavadinimai (įvardija išlenktumą, lenktumą). Šiaip ar taip man atrodo (priešingai nei Leskien Nom. 267), kad lie.
vaivórykšė
ir t. t. yra senesnis nei lie.
orãrykštė
. Reduplikacija lie. žodyje
vaivorykšė
nurodo, mano supratimu, kad šis didelis spalvotas dangaus lankas sudarytas iš daugelio sluoksnių, juostų.
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (1), 494–495
Antraštė:
vaivórykštė
Straipsnelis:
Lie.
vaivórykštė
(
vaivórykštis
) K. Būgos siūlymu priimta aiškinti kaip žodį, skaidytiną į reduplikacinę šaknį *
vai-vor-
ir priesagą
-ykštė
(
-ykštis
). Jis neturi nieko bendro su lo.
vitrum
‘stiklas’, o sietinas su mėlynų uogų girtuoklių pavadinimu
vaivórai
‘girtuoklės, голубица’. Tiek uogos, tiek laumės juostos pavadinimai sietini su spalvos nusakymu:
vār-
,
ver-
[…] ‘žydras, голубой, caerulus’ (Būga RR, 1959, 322t.). Tam pritaria ir E. Frenkelis, toliau įžiūrėdamas senos šaknies *
u̯er-
‘drehen, biegen (lenkti, kreipti)’, atsispindinčios lie. veiksmažodyje
vérti
, tęsinį. Giminiški esą ir
varyti
,
vartai
,
virtinė
,
vora
bei kt. (Fraenkel LEW 1229; plg. B. Kabašinskaitė, Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai, Vilnius, 1998, 24; Vasiliauskaitė 33, 44 ir kt).
Šaltinis:
Buivydienė 2006
, 333–337
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas