Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vaivorykštė
Straipsnelis:
Kone visoje Latvijoje pažįstamos leksemos la. vaŗavîksne ‘vaivorykštė’ antrąją dalį Personas (Persson, Beiträge zur idg. Wortforschung 519), su klaustuku, sieja su la. vīkt ‘lenkti(s)’, o šiuo atveju pirmąją dalį galima būtų lyginti su s. i. varī, s. isl. varī ‘vanduo’, av. vār- ‘lietus’ (Johansson IF II 61 I.; Bezzenberger A. Lett. Dial. Studien 1885, 772). Vienok, la. vaŗavîksne turbūt negalima atskirti nuo lie. voverikštis, varvórykštė [494]. Manau, kad la. vaŗavîksne dėl metatezės (liaudies etimologija?) atsirado iš *vavarīksne. Šią rekonstruotą la. leksemą dabar kaip reduplikuotą formą galima apjungti su aukščiau minėtais lie. kalbos žodžiais (Zubatý AfSlPh. XVI 419 – lie. leksemas irgi laiko reduplikuotomis). Bezzenberger BGL p. 340 lie. warrykschte (taip pat worrykschte) laiko nereduplikuota forma (varykštė), o Leskien Nom. 267 – skaido į vor-rykštė [žinomos formos (v)orãrykštė sutrumpinimas]. Sunku pasakyti, kuris iš jų teisus, bet jei iš tikro varykštė egzistuoja, tai ši leksema galėjo turbūt atsirasti iš *vavarykštė dėl haplologinio trumpinimo [495]. Su šaknimi u̯er- ‘sukti, lenkti’ [su kuria Valdė (Walde Vrgl. Wrtb. I 271) gretina žodį č. vrávorati ‘svirinėti, svirduliuoti’ ir, su prierašu ‘galbūt’, lie. v̇̀rti ‘kunkuliuoti, trykšti’] pagaliau gali sietis taip pat lie.-la. vaivorykštės pavadinimai (įvardija išlenktumą, lenktumą). Šiaip ar taip man atrodo (priešingai nei Leskien Nom. 267), kad lie. vaivórykšė ir t. t. yra senesnis nei lie. orãrykštė. Reduplikacija lie. žodyje vaivorykšė nurodo, mano supratimu, kad šis didelis spalvotas dangaus lankas sudarytas iš daugelio sluoksnių, juostų.
Šaltinis:
Endzelīns DI III (1), 494–495
Antraštė:
vaivórykštė
Straipsnelis:
Lie. vaivórykštė (vaivórykštis) K. Būgos siūlymu priimta aiškinti kaip žodį, skaidytiną į reduplikacinę šaknį *vai-vor- ir priesagą -ykštė (-ykštis). Jis neturi nieko bendro su lo. vitrum ‘stiklas’, o sietinas su mėlynų uogų girtuoklių pavadinimu vaivórai ‘girtuoklės, голубица’. Tiek uogos, tiek laumės juostos pavadinimai sietini su spalvos nusakymu: vār-, ver- […] ‘žydras, голубой, caerulus’ (Būga RR, 1959, 322t.). Tam pritaria ir E. Frenkelis, toliau įžiūrėdamas senos šaknies *u̯er- ‘drehen, biegen (lenkti, kreipti)’, atsispindinčios lie. veiksmažodyje vérti, tęsinį. Giminiški esą ir varyti, vartai, virtinė, vora bei kt. (Fraenkel LEW 1229; plg. B. Kabašinskaitė, Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai, Vilnius, 1998, 24; Vasiliauskaitė 33, 44 ir kt).
Šaltinis:
Buivydienė 2006, 333–337

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas