Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
valgyti
.
Rezultatai
Antraštė:
valgýti
Straipsnelis:
žr.
ėsti
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 235
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
Remdamiesi rytų sl. trm.
волога
‘minkštas, riebus (retsykiais skystas) maistas, pavilga, prieskonis, Zukost, Beikost’ (trm. dar ir kitos reikšmės: ‘drėgmė, vanduo, riebalai, lašiniai’ [ir kt.]) norėtume parodyti kai kuriuos būdus semantikos pokyčiams analizuoti [240]… [241]. Rytų sl.
волога
atitinka slov.
vlága
‘drėgmė, šiltas lietus, sriuba, sultinys’ bei bl. kalbų duomenys: lie.
val̃gis
, trm.
valgà
‘maistas’,
valgýti
,
pavalgà
‘maistas’,
pavilgà
‘riebalai, lašiniai [ir kt.]’, la.
pavalgs
‘pavilga, prieskonis’, pr.
walge
‘esset’ (plačiau žr.: Eckert R., Eine bl.-sl. semant. Sonderübereinstimmung.–Ponto Baltica, II, Firenze. 1984). Turėdami omenyje prasl. *
volga
‘drėgmė’ (plg. s. sl.
ВЛАГА
, č.
vláha
, ž.-luž.
vłoha
) bei lie.
vi̇̀lgti
‘šlapti’,
vi̇̀lgšnas
‘drėgnas’, la.
vil̂gt
‘sudrėkti’,
val̂gums
,
valgme
‘šlapuma’, pr.
welgen
‘Schnupfen’ manome, kad semantika kitusi šitaip: ‘drėgmė, kas nors šlapias’ → ‘skystas, minkštas (riebus) maistas’ → ‘maistas, maisto produktai (bendrai)’. Be to, nustatėm išskirtinį bl. ir sl. kalbų semantikos atitikimą, plg. lie. trm.
valgà
: prasl. *
volga
; lie.
valgýti
: r. trm.
воложить
.
Šaltinis:
Эккерт 1984 (1986)
, 240–242
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Ėsti, valgyti. Lietuvių kalboje valgymo veiksmas yra nusakomas veiksmažodžiu
válgyti
,
válgau
,
válgiau
. Jis susijęs su lie.
vi̇̀lgti
,
vi̇̀lgstu
,
vi̇̀lgau
‘drėkti’,
vi̇̀lgyti
,
vi̇̀lgau
,
vi̇̀lgiau
‘drėkinti, šlapinti’, plg. giminišką le.
wilgnąć
,
wilżyć
, s. sl.
vlaga
‘drėgmė, augalų sultys’, s. r.
vologa
‘sriuba, patiekalas’ (ide. *
u̯elg-
su
el
:
ol
:
l̥
apofonija).
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 235
Antraštė:
valgyti
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘valgyti’, yra paveldėti iš ide. prokalbės (< ide. *
ed-
, nemaža šių žodžių vartojami tik kalbant apie gyvulius arba vulgariai apie žmogų. Žodžius < ide. *
ed-
išstūmė žodžiai ‘valgyti’, kilę iš žodžių, žyminčių sąvokas ‘ryti’, ‘kramtyti’, ‘graužti’, ‘valgis’, ‘maistas’ ir t. t. Lie.
valgyti
(pakeitęs
ėsti
) :
valgis
. Plg. go.
matjan
(dažniau vartojamas negu
itan
) :
mats
‘valgis, maistas’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 328
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
[Pateikiu pamarėnų (tiksliau pagal Lorenco skirstymą – slovėnų, kašubų, saborų), kitų sl. kalbų ir bl. atitikmenis:] 14) Pamar.
vwłžəc
‘drėkinti, šlapinti, vilgyti’ (be to, č., s-kr., bulg., mak.; rytų sl. lytys) ← prasl. *
volg-i-ti
~ lie.
válgyti
‘essen’ ← bl.-sl. °
valg-ī-tei
‘drėkinti, vilgyti; šlapias, drėgnas’ [193]. Šitas v. remiasi ide. pamatiniu šaknies laipsniu
u̯ōlg-
‘drėgnas, šlapias’, kai tuo tarpu le.
wilżyć
‘vilgyti’ bei lie.
vi̇̀lgyti
‘t. p.’ kilę iš ide. redukuoto laipsnio.
Šaltinis:
Hinze 1984b
, 193–194
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
F. P. Filinas [1972, 567] nurodo naują prasl. *
volga
‘drėgmė’ reikšmę rusiškajame (iš esmės šiaurės ir šiaurvakarių šnektose)
волога
‘valgio rūšis (skystas valgis, viralas, taukai, riebalai ir pan.)’ iš vienos pusės ir lie.
válgyti
,
pavalgà
‘uždaras’, ‘užkanda’, apie juos rašydamas: „jeigu tai ne paralelus semantinis vystymasis, tai galima būtų manyti, kad
волога
‘valgis’ atsirado tose rytų sl. gentyse, kurios, traukdamosi į šiaurę, asimiliavo senuosius baltų gyventojus Aukštutinėje Padnieprėje“. Tačiau ar negalima būtų iškelti klausimą dėl zoninės baltų-šiaurės slavų semantinės inovacijos?
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 55
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
Pr.
walge
(sudaryta forma) Gr. 15 ‘esset’ : lie.
valgyti
, la.
paval̂ga
,
valgs
‘drėgnas, feucht’, r.
волога
‘skystis, skystumas; ištirpę riebalai garnyrui, užkandžiui’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 306.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 333
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
[struktūra] UeRT. Neaiškus, ide. amžius lyčių
vlačiti
‘vilkti’ (iterat. iš
vlěšti
,
vlěčetъ
, lie.
vil̃kti
,
vel̃ka
) ir
povraziti
(iter. iš
po-vrěsti
,
-vrъzetъ
) ‘rišti, sutvirtinti’ (lie.
varžýti
iš
ver̃žti
‘rišti’) nenustatomas, lo.
urgeō
‘tvirtai spaudžiu’ yra dviprasmiškas. Didelis semantinis lyčių lie.
válgyti
‘essen, fressen’, s. sl.
vlaga
‘drėgmė’, r.
vológa
‘skystas valgis’ diferencijavimas rodo didelį
o-
formos amžių (bl.-sl. *
vālg-
iš ide. *
u̯olg-
su neasp. *
g
ištęsimu pagal Winter'io dėsnį, plg. s. v. a.
welc
‘drėgnas’, Pokorny IEW 1145 t.).
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 164
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
Pr.
wolgeit
GrG 36 ‘valgyti’ : lie.
válgyti
‘t. p.’ [manymas dėl 2. Pl. Imperat. Mažiulis 1981, p. 53 yra nereikalingas]
Šaltinis:
Smoczyński 1989b
, 317
Antraštė:
valgyti
Reikšmė:
essen
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariama etimologinė informacija, kurią pateikia K. Fiurekeris antrajame Latvių-vokiečių žodyno rankraštyje (17 a. 2-oji pusė).] Keli la. k. žodžiai Fiurekerio laikomi lituanizmais (vartojamos santrumpos
lith.
,
Litaw.
,
Litthu.
,
Lithu.
). La.
pavalgs
‘Zugemüse zum brod’ laikomas skoliniu iš
walgiht
‘essen’. Taičiau ME III, 132 teigiama, kad minėtieji bl. k. žodžiai yra bendros kilmės.
Šaltinis:
Trumpa 2008
, 142–143
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas