Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: varùs, birvė, jumikas, kapurniotis, birgelas, įnagis, čebatas, čiupa, aržoti.

Antraštė:

varùs

Straipsnelis:

… seniausias slavų kalbų modelis struktūr. lygmenyje antrinis (производной) palyginti su baltų kalbų modeliu. Žodžių darybos sferoje ši ypatybė reiškiasi tuo, kad daugeliu atvejų lie. (resp. baltų) kalbos turi išlaikiusi pirminį kamieną, o slavai tuo tarpu turi tik priesagines tų žodžių formas. […] [16] Tai matyti ir sl. būdvardžiuose su priesaga -ък-: Rusų k. варкий – Lietuvių k. varùs ‘варкий’, r. гладкий – lie. glodùs ‘гладкий, плотно прилегающий’, r. глубкий (dial.) ‘гладкий’ – lie. glaudùs ‘гладко прилегающий’, r. ѣдкій – lie. ėdus ‘едкий’, r. ёмкий – lie. jamùs (dial.) ‘вместительный’, r. жалкий – lie. gėlùs ‘болезненный, неприятный’, r. колкий – lie. kalùs ‘ковкий’, (su s- mobile) skalùs ‘колкий’, r. лѣпкій (dial.) ‘цепкий’ – . laipùs ‘искусно лазающий’, r. липкий – lie. lipùs ‘липкий, клейкий’, r. ловкий – lie. lavùs ‘ловкий’, r. меткий – lie. metùs ‘хорошо бросающий’, r. ноский³⁵ – lie. našùs ‘продуктивный, плодовитый’ [³⁵ Plg. ноская курица … (Даль, II, 538)], r. рѣзкій – lie. raižùs ‘резкий (голос, свет)’, r. сладкий – lie. saldùs, r. торопкий – lie. tarpùs ‘спорый (о работе)’. Su tuo pačiu reišk. susiduriame žodžiuose, kurių nėra rusų kalboje, bet jie paliudyti kt. slavų kalbose: č. lupký, le. łupki – lie. lupùs ‘легко сдираемый’, s.-kr. бо̏бак ‘колючий’ – lie. badùs ‘t. p.’, s.-kr. кр̏шак ‘хрупкий, ломкий’ – lie. krušùs ‘t. p.’. Netgi palyginti vėlyvuose skoliniuose matyti išlyginimas pagal tą patį modelį: r. мылкий – muilùs. Iš to daromos išvados, kad slavų būdvardžių su priesaga -ък- pamat. kamienais ėjo ne veiksmažodžiai ir ne daiktavardžiai, o praslaviški *-u- kamieno būdvardžiai; ankstyvoje praslavų kalbos raidos pakopoje tie *-u- kamieno būdvardžiai sudarė žymią produktyvią grupę] [17]; priesaga -ък- (tiksliau *-k) neturėjo asmens ar daikto polinkio veiklai, kurią žymėtų atitinkamas veiksmaž. reikšmės, nes tą reikšmę jau turėjo nepriesaginiai -u- kamieno būdvardžiai. [18]

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 16–17–18