Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: varža, garbanius, kadugynas, piepalas, kamantas, diemedis, kupinas, kirdyti, uoliena, dvasia, baidus, eislus, klykis, skaras, kirnis, spurti.

Antraštė:

várža

Straipsnelis:

Rusų варзать(ся) ‘blogai dirbti, rašyti; teplioti, kvailioti, šėlti, sapalioti, meluoti’ [184–186]… perimta iš bl., plg. išsišakojusią baltiškų formų sistemą: lie. várža ‘bučius, pintas krepšys žuvims’, la. várza ‘painiava, pintas krepšys’; veiksmažodžio dariniai: lie. varžýti ‘užtraukti, suspausti, suvarstyti’, la. var̂zât ‘greitai siūti, supainioti, megzti; blogai dirbti’ (Endzelynas la. var̂zât laiko slavizmu) - visi žodžiai remiasi lie. ver̃žti ‘varstyti’, la. vêrzt ‘pasukti’. Lie. ir la. formos genetiškai siejasi su s. sl. povrěsti (-vrьzǫ ‘surišti’, r. отверзать, s. sl. povrazъ ‘λοβός’, s. r. povoroz ‘pririšimas’, le. powróz (Fraenkel I 1205–1206; 1230–1231). Minėti vediniai kildinami iš *vorz- < *u̯erg̑h- [187]. Aptartų kamienų įvairovė nekliudo juos suvesti į prototipą *u̯er-, kuris retsykiais gali būti su išplėstuku, plg. *u̯erg̑h-. Pirminę morfemą *u̯er- reprezentuoja la. vert ‘bėgti’, lie. varyti ‘vyti, persekioti, vadovauti, judinti, stumti’. Paprastai į šį lizdą įtraukiama ir r. варити ‘padaryti anksčiau, pirma’, č. trm. vařiti, r. проворный, bulg. províram bei lie. vãras, plg. lie. varu varýti (Fraenkel I 1197), la. vara ‘jėga, valdžia’ (Fraenkel I 1205). Pateikti pavyzdžiai – tai įvairiai pertvarkyta šaknis *u̯er-, kuri kaitaliojasi su *u̯er- ir *u̯or-.

Šaltinis:

Куркина 1965 (1967), 184–188