Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: varnas, katalikiškas, atstus, pažandė, rokas, draikyti, dumbrus, skobus, vypsa, širšuolis, kupsas, indarokas, geidulas, du!, pošviesės, aižuolas, seitas, avižgrybė, girnkalis, skala.

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

[Pateikia žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. var̃nas = r. во́рон.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

warnis E. 721 ‘varnas, kranklys’ [ir kt.]: lie. var̃nas = r. во́рон ‘t. p.’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 334

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Sl. vornъ ‘juodas’. Pavadinimas vornъ (le. vron, r. во́рон, s.-kr. vran, etc.) slavų ir baltų kalbose (lie. var̃nas!) iš seno reiškė ‘varnas’. Varnos pavadinimas, atvirkščiai, nors ir labai senas, turi būti laikomas antriniu (lie. várna, čia turime būdingą pirmojo skiemens pailginimą, palikusi pėdsaką akūtinėje intonacijoje: r. воро́на, s.-kr. vrȁna ‘varna’ greta cirkumfleksiškai kirčiuoto vor̃nъ ‘varnas’).

Šaltinis:

Machek 1951, 99

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Bl.-sl. *var-ná-s ‘Rabe’, kaip ‘juodasis’ (der Schwarze), pagal paplitusį aiškinimą (Pokorny IEW 1166) yra šaknies *u̯erh- ‘virti, būti karštam’ (lie. vi̇̀rti) vedinys, plg. sinchroniškai perregimą reikšmės santykį *u̯or-mo- lytyje germ. *war-ma-z ‘šiltas’, ‘warm’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 196

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Oset. wari ‘sakalas; Falco’. Neatskiriamas nuo gruzinų bari ‘sakalas’. Kilmė, matyt, iranėniška. Vienas Avestos himnų skirtas pergalės dievui Vrtragne. Dievas yra įvairių pavidalų – jautis, arklys, kupranugaris ir kt., dažniausiai paukštis vārəgan-. Šis paukštis apibūdinamas kaip pats greičiausias, galintis pagauti iššautą strėlę (Y. 14, 19–20). Etimologijos požiūriu pavadinimas vāragan- laikomas neaiškiu, nors žodžių darybos – visiškai aiškus. Elementas -gan- sudurtinių žodžių antrojoje dalyje reiškia ‘užmušiantis’, ‘žudikas’, plg. av. v̄ra-gan- ‘vyro žudikas’, gao-gan- ‘užmušiantis karvę’, udra-gan- ‘užmušiantis ūdrą’ ir kt. Galimas daiktas, kad pavadinimas vāra-gan- slepia kažkokį plešnę paukštį, žudantį būtybes, vadinamas vāra-. Plėšriųjų paukščių auka paprastai būna naminiai paukščiai ir tikriausiai av. vāra- yra kažkokio naminio paukščio pavadinimas. Pačioje Avestoje mes atskiro tokio žodžio nerandame. Bet jis išliko talyšų, kurdų, armėnų ir gruzinų kalbose: talyšų verə ‘jauna vištelė’ (Пирейко. Тал. 42), kurdų varik ‘viščiukas’ (Курдоев 773), arm. varikʿ, gruz. varia ‘jauna vištelė’. Av. vāragan- galbūt reiškia ‘vištų žudikas’, greičiausia ‘sakalas’, ‘greičiausias paukštis’. (Žr.: Stricker. Varəγna – the falcon. IIJ 1962 VII 310–317). Čia taip pat sogdų *wārγanāk (w’rγn’k) ‘sakalas’ (TSP 228, 274), chorezmų wāraγnīk (Henning, Zoroaster, London, 1951, p. 45). Osetinų formą reikia kildinti iš *wārigan. Kai kompozito reikšmė nustojo būti įsisąmoninta, galo -gan nukrito ir liko wari. Taip pat galima, kad wari iš *warin ir kilęs iš *vāraγnya-, kaip zærīn ‘auksas’ iš *zaranya- ir pan. […] Ar atsitiktinis sąskambis su komių, udmurtų varəš, marių varaš, chantų warĵs ‘vanagas’, vepsų vorjú, suomių varis ‘varna’ (Литкин, Гуляев 47–48)? Jeigu ne atsitiktinis, tai kyla mintis apie ‘nastratinį’ bendrumą arba apie garsų panašumą. Šiuo atveju negalima bus apeiti ir vengrų varju ‘varna’ (plg.: MNTESz. III 1092–1093), sl. *vornъ ‘varnas’, *vorna ‘varna’, pr. warnis, lie. var̃nas, várna, toch. B wrauna ‘varna’, pehlevi varak ‘varnas’ (Junker, Frahang 14). –Žr. Миллер (Gr. 8) pateikia pehlevi vāršeh ‘accipiter’. – Taip pat žr.: Bailey, Studies … offered to Palmer, Innsbruck, 1976, p. 31.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 50

Antraštė:

Reikšmė:

kranklys

Straipsnelis:

Mažiulis PEŽ (IV 225) prūsų warne ‘varna’ ir warnis ‘varnas, kranklys’ laiko dariniais iš onomatopėjinio jaustuko *var ‘kar’ ir sufikso *-na-/ -nā-. Nors ir keista, neradau paminėta, mano galva, geriausios etimologijos: vedimo iš būdvardžio ‘juodas’, plg. s. sl. vranъ, le. wrony, r. voronoj (žr. Trautmann 1923, 343). Tai labai tikėtina, nors Machekas šį būdvardį (vartojamą tik arkliams apibūdinti) veda iš daiktavardžio ir atmeta įprastą siejimą su s. i. varṇa ‘spalva’, kadangi būdvardis tuomet reikštų ‘spalvotas’ (o tai netinka visiškai juodos spalvos paukščiui vadinti). Manding, žodžiu su pagrindine reikšme ‘spalvotas’ gana lengvai galima pradėti vadinti specifinę spalvą, plg. ang. colored ‘kitoks nei baltas, negras, mišrūnas’, lo. coloratus ‘spalvotas’, vėliau *‘raudonas’ (isp. colorado ‘rausvas, raudonas’). Dėl paukščių, kurie pavadinti remiantis spalva, plg., ang. blackbird ‘juodasis strazdas’, redbreast ‘liepsnelė’.

Šaltinis:

Schmalstieg 1999 109–110

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Lietuvių ir slavų kalbų priegaidžių santykis (remiantis Fortunatovu ir Torbiörnsson 1894): II. Praslavų krintančioji priegaidė atitinka lietuvių kylančiąją: r. vóron, s.-kr. vrȃn [6 išn.: dartinėje s.-kr. kalboje reiškia ‘schwarz (juodas)’] , s. č. vran : lie. var̃nas (4) […].

Šaltinis:

Poljakov 1996b, 165

Antraštė:

var̃nas

Reikšmė:

Rabe

Straipsnelis:

Kai kurios slavų kalbos, pvz., serbų-kroatų, skiria dvi priegaides, kurios atitinka baltų kalbų priegaides akūtą bei cirkumfleksą ir tradiciškai dažnai taip ir vadinamos. Plg. atitikmenis: […] s.-kr. vrȃn, slov. vrȃn, lie. var̃nas ‘Rabe’ […]. Dar žr. šventas, draugas, žentas, šarka, sietas

Šaltinis:

Hill 2010, 113

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Filipas Fortunatovas darbe „Zur vergleichenden Betonungslehre der lituslavischen Sprachen“, AfslPh, Bd.4, 575–89, nustato dvi atitikmenų eiles (A ir B), esančias tarp baltų kalbų (pirmiausia – lietuvių kalbos) priegaidžių junginiuose VR ir jų modifikacijų VRV / RV slavų kalbose. Šiuos atitikmenis jis pagrindžia gausybe pavyzdžių, kuriuos kartoja ir dabartiniai priegaidžių tyrinėtojai, plg.: A. lie. var̃nas – r. vòronъ, sr. vrân, č. vran; lie. (acc. sg.) bar̃zdą – r. bòrodu, sr. brâdu, (č. bradu – O. P.); la. dā̀rgs ‘brangus’ – r. dòrogъ, sr. drâg, č. draho, bulg. dragò; la. zèlts ‘auksas’ – r. zòloto, sr. zlâto, č. zlato, sorb. (a) zloto. B. lie. várna, la. tarm. várna – r. voròna, sr. vrȁna, č. vrána, sorb. (a) wróna; lie. kárvė – r. koròva, sr. krȁva, č. kráva, sorb. (a) kruwa; lie. délna, la. tarm. dèlna – r. dolònь, sr. dlȁn, č. dlaň (vietoj dláň), sorb. (a) dlóń; lie. málti, la. màlt – r. molotь, sr. mljȅti / mlȅti, č. mlíti, sorb. (a) mlěć ir t.t.

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 111

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Lietuvių ir slavų kalbų žodžių morfonologinė struktūra smarkiai skiriasi (lie. VR :: slav. RV / VRV), be to, lie. kalbos opozicijos, pvz. var̃ną : várną, yra vienmatės, o slavų, pvz. r. voróna : vóron, yra daugiamatės.

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 113

Antraštė:

var̃nas, várnas

Reikšmė:

raven

Straipsnelis:

žr. riešas

Šaltinis:

Kroonen 2011, 261

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

Var̃nas – bl.-sl. vr̥ddhi vedinys, žr. Kortlandt (1985, 121). Lie. var̃nas AP 4, sl. *vȏrnъ AP c (sr.-kr. vrȃn, r. vóron) ‘varnas, kranklys’ greta lie. várna AP 4 iš kurio var̃nas perėmė priesagą, sl. *vőrna AP a (sr.-kr. vrȁna, r. voróna) ‘varna’, tradiciškai interpretuojamo kaip *u̯or-no- : *u̯ōr-nā-. Petito (2004, 182) pastaba, kad iš *u̯ōrnā kilusi forma būtų *vuornā > *(v)urna, abejotina (plg. lie. ins. pl. -aĩs < *-ōis). Be to, jis teigia, kad paveldėta var̃nas : várna metatonija paplito kitose formose. Ši žodžių pora aiškinama *u̯erH- ‘deginti’ derivatyvais: būdvardžiu *u̯orH-u- ‘sudegęs, juodas’ ir daiktavardžiu *u̯orH-neh₂ ‘juodas gyvūnas’ → bl.-sl. *var-u- : *vār-nā- → *var-va- : *u̯ār-nā-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 30–31

Antraštė:

var̃nas

Straipsnelis:

žr. žvėris

Šaltinis:

Olander 2009, 147