Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: varvėti, snarglėti, ausinas, dvolkis, nūsprogūlis, skaitlius, dergėti, tenė, geisti, geidžia, bambizas, kavankas, žiuriukė, užgairė, gedauti, žala, stūplys, mugluoti, žilainė, afiera, bas-bas, pasnikauti, krukininkas, švaityti, sargalioti, livrėja, blauzda, gižnus, vyšnia.

Antraštė:

varvė́ti

Straipsnelis:

[Reduplikuotuose ide. kalbų vediniuose dažniausiai atrandame esant visą šaknį sudurtą su jos dalimi (pastaroji gali atsidurti tiek prieš, tiek po pilnosios šaknies):] Lie. varvė́ti, var̃va ‘in dichten Tropfen fallen, triefen, rinnen’ yra vietoj *var-var- < *u̯er-, s. i. *var- (vār-, vāri n. ‘Wasser’, av. vār- m. ‘Regen, Regentropfen’, *vāraiti ‘lässt den Regen fallen’ ir t. t.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 23

Antraštė:

varvė́ti

Straipsnelis:

žr. tekėti

Šaltinis:

Pakerys 2002, 194

Antraštė:

varvė́ti

Reikšmė:

sunktis, lašėti

Straipsnelis:

[11. Šis reduplikacinis veiksmažodis etimologinėje literatūroje (pvz., Otrębski 1963: 23) siejamas su s. i. vā́r ‘vanduo’, av. vār ‘lietus’, ‘lyti’, toch. A wär, B war ‘vanduo’, s. isl. vari ‘skystis, vanduo’ ir kildinamas iš ide. *u̯ēr-, *u̯er- ‘upė, tekėjimas; tekėti, srūti’. Tačiau IEW 80 pateikiamų šaknies *uer- refleksai yra nereduplikaciniai, ir tarp jų tėra vienintelis veiksmažodis av. vār ‘lyti’, todėl lie. varvė́ti kilmę galima ir paaiškinti lietuvių kalbos duomenimis – plg. lie. virvė́ti, vìrva ‘čirenti, skambėti; drebėti; krutėti’, vervė́ti, vérva ‘įkyriai loti, niurzgėti, įkyriai prašyti’. Veikiausiai lie. varvė́ti laikytinas nauju lietuvių kalbos imitatyvu.].

Šaltinis:

Jakulis 2004, 147