Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ve, amžius, rurėti, kumpti, mieras, raguitės.

Antraštė:

ve

Straipsnelis:

[Kritikuojamas K. Būga ir kt., kad šie žodeliai yra kilę iš žuvusio parodomojo įvardžio *vas ‘anas’] [39] įvardį *vas, kaip deiktinės sistemos tolimojo rodymo narį, būtų galima rekonstruoti tik tuo atveju, jei nors vienoje lie. šnektoje būtų išlikęs prieveiksmis, kurio komponentu eitų šaknis va-. […] Atsižvelgiant į sistemines ir semantines ypatybes, kalbamųjų deiktinių žodžių negalima laikyti įvardžio *vas reliktais. […] [40]. Žiūrėti sinonimų redukcijos akivaizdumas ir jų perėjimas į deiktinių dalelyčių klasę [žiūrėk → žiū → žiu; regi → reg → re] leidžia daryti prielaidą, kad ir dalelytės ve, va, vei yra veiksmažodžio veiz(d)ėti […] imperatyvo redukcijos rezultatas: lie. veizdėk, veiz(d)i → ve (→ va/véi (veĩ). Iš schemos nustatyta, kad lie. šnektose ve ir vei [Išnaša: imperatyvo redukcijos rezultatu véi, veĩ laikė E. Fraenkelis 1212] yra vieno veiksmažodžio redukcijos padarinys […]. Kadangi ve dažnai būna nekirčiuotas, jo virtimas va daugelyje šnektų negali kelti abejonių [Išnaša: Į vo kai kuriose šnektose galima žiūrėti kaip į kirčiuotą va variantą […]].

Šaltinis:

Rosinas 1982a, 39–42

Antraštė:

ve

Straipsnelis:

Pastaruoju metu įrodyta, kad dalelytės ve, vei, va yra ne kokių įvardinių kamienų reliktai, o veiksmažodžio veiz(d)ėti imperatyvo *veiz(d)i redukcijos rezultatas [Rosinas A. Blt 1982 181, 39–42]. Deiktinių žodžių, kilusių iš turinčių reikšmę ‘žiūrėti’ veiksmažodžių, lietuvių kalboje yra daugiau, pvz.: re ← *regi, plg.: la. re ← *redzi, rau ← raugi, lie. žiū, žiu ← žiūrėk, (ta)-skat ← skatyk.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 182