Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: veiždėti.

Antraštė:

veiždė́ti

Straipsnelis:

Germ. wait ‘žinau, weiß’ (go. wait ‘wissen’, s. isl. veit ‘t. p.’, s. ang. wāt ‘t. p.’, s. fryzų wēt ‘t. p.’, s. v. a. weiz ‘t. p.’) [533] remiasi bendraide. perfekto formomis *woid-/*wid- ‘žino’, kurios siejasi su veiksmažodžio šaknimi weid- ‘žiūrėti, žvelgti, pamatyti, įžvelgti’; dėl reikšmių tarpusavio ryšio plg. H. Oertel, KZ 63 (1936), 260 t. Senosios perfekto formos arba jomis besiremiantys vediniai: s. air. ro-fetar, 3 pl. -fitetar ‘wissen’ (plg. R. Thurneysen, A Grammar of Old Irish, 1946 § 703); su fonetikos ypatybėmis (plg. Sprache 10, 1964, 134); dėl bl. kalbų leksemų plg. W. P. Schmid, Studien zum balt. und idg. Verbum, 1963, p. 65; F. Specht, KZ 62 (1935) 86 t.: pr. waist ‘wissen’ (Umbildung). Formaliu požiūriu Umbildungen gali būti taipogi (nors savo reikšme siejasi su präsenso formomis: s. lie. (atem.) veisti, vėliau veizdmi, lie. veiždė́ti ‘žiūrėti, žvelgti’. S. sl. izoliuotas 1. Sg. vědě (senasis perfektas) greta naujojo vedinio věděti, věmь ‘wissen’; gr. οἶδα, pl. ἴδμεν ‘wissen’; Umbildung dor. ἴσαμι kret. ϝισάμην [535]; s. i. véda, pl. vidmá ‘wissen’ Umbildung iš ateminio präsenso vétti. Esamojo laiko vediniai, pamatuoti weid- ‘matyti, žiūrėti, rasti’, plg. lo. videō ‘matyti’, s. air. ro-finnedar ‘surasti, suieškoti’ (nu-Deponens), ad-fét ‘(pa)pasakoti, pasekti’ (= leidžia sužinoti, pamatyti), tematinis Präs. ī- Prät.; lie. pavydė́ti, -výdžiu ‘jausti pavydą, beneiden’ (dėl reikšmės plg. lo. invidere), s. sl. viždǫ, viděti ‘matyti, pastebėti’, gr. aor. εἶδον ‘erblickte, erkannte’. Minėtos leksemos, matyt, remiasi aw- ‘(pa)matyti, pastebėti’ (Pokorny 78), plg. avljǫ, aviti ‘zeigen, offenbaren’, s. i. āvís ‘offenbar, sichtbar’, het. au(š)- ‘sehen, lesen’, med. ‘sich sehen lassen, sich zeigen, erscheinen’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 533–535

Antraštė:

veizdėti

Straipsnelis:

Lie. veizdėti, la. veids ‘išvaizda’, čia ir (kaip a. vok. aussehen) išvaizda, la. viedēt ‘matyti’, lo. videre ‘matyti’, s. sl. videti ‘t. p.’ ir t. t., bendras sl., su s. „vaizdui, išvaizdai“, s. sl. vidŭ, s.-kr., č., r. vid, ir t. t., visi < ide. *weid- žodžiuose, reiškiančiuose ‘matyti’ (gr., lo., bl.-sl.) ir ‘žinoti’ (gr., kelt., germ., bl.-sl., i.-ir.). Reikšmė ‘žinoti’ gali būti antrinė, kaip perf. ‘esu matęs’ → ‘žinau’. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, arba abi reikšmės kilę iš bendros ‘atpažinti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1041–1044

Antraštė:

veizdė́ti

Straipsnelis:

Autorius teigia, kad veiksmažodis veizdėti susidarė iš veiksmažodžio *veid-ėti, pastarajam perėjus iš atematinio linksniavimo į tematinį. Kažkada šis veiksmažodis buvo linksniuojamas: aš véi-mi, tu véi-si, véis-ti, mes véime, jūs véis-te. Pradinė forma véimu Dieveniškėse susidarė iš veimi kaip esmu iš esmi. Kada kalbančiųjų sąmonėje skiemuo vei- buvo imtas laikyti kamienu (vietoj veid-), inf. turėjo skaidytis į vei-dėti. Dėl šio inf. kontaminacijos su esamojo laiko 3 asmeniu veis-ti susidarė naujas inf. veis-dėti (tariamas veiz-dėti), kuris, tikriausiai veikiamas tokių veiksmažodžių kaip gird-ė́ti, toliau ėmė skaidytis į veizd-ėti, iš kur girdžiu : véizdžiu (dabartinė forma). Žemaičiai esamojo laiko formą susidarė iš inf. veizdėti : aš véiz-iu, tu véiz-i ir t. t.

Šaltinis:

Бальчиконис 1955, 72

Antraštė:

veizdė́ti

Straipsnelis:

Gerai žinoma, kad perfektas *uoid- yra paliudytas germanų […] *wait- ‘žinoti’; bet germanai neturi lyties, kurią atitinka lo. uidēre, s. sl. viděti imper. viždь ‘matyti’, lie. veizdė́ti 1 sg. veizdmi veizdu (> véizdžiu) [akūtas paaiškintas Winterio pailgėjimu prieš ide. media, ide. *ueid-. Vokalizmas *ei tematiniame véidas ‘Antlitz’ sako, kad šis daiktavardis yra naujas darinys] dial. véimu (< *véidmi imper. veizd(i) ‘see, look’ → ‘seek’.

Šaltinis:

Hamp 1982d, 80

Antraštė:

veizdė́ti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Žiūrėti. Lietuviai turi du veiksmažodžius: 1) paveldėtą veizdė́ti, véizdžiu, 3 a. véizdi (-z- – antrinis), kuris atitinka s. sl. viděti, le. widzieć ir lo. vidēre (*u̯eid-/*u̯id-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 236

Antraštė:

veizdė́ti

Straipsnelis:

[Neaišku, ar veiksmažodžiai su antriniu kamienu *-ē- turėjo šaknies abliautą baltų-slavų kalbose:] Lie. veizdė́ti, véizdi ‘see’ (s. lie. véiz(d)mi, s. sl. viděti, vidi-, imper. vns. 2/3 a. viždь) : lie. pa-vydė́ti, -i ‘envy’ gali tęsti skirtingus ide. prezensus: *u̯id‑ór (> lie. pa-vydė́ti, plg. s. i. vidé ‘is known’, go. witan, -aiþ ‘watch, observe’, lo. uideō, -ēre ‘see’) ir Narten prez. *u̯ḗid-/*u̯éid- (> lie. veizdė́ti, s. sl. viděti)

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 191