Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: veidas.

Rezultatai

Antraštė:: véidas
Straipsnelis:: Pr. waist 47,₂₄ ‘žinoti [ir kt.] : s. sl. ВѢМЬ arba ВѢДѢ, s. i. vēda, gr. οἶδα, go. wait, lo. vidēre ‘matyti, regėti’, lie. véidas, la. veĩds ir kt. Žr. Walde Wrtb. I 236 tt.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 332

Antraštė:: véidas
Straipsnelis:: Pr. žodžio ainawidai ‘panašiai’ antroji dalis yra lyginama su pr. weydulis, ainawidiskan, kittewidiskai, wissawidiskan, t. p. su lie. véidas, la. veĩds, sl. vidъ, gr. ϝεἶδος ir t. t. su tolimesnėmis reikšmėmis s. i. vḗdas, av. vaēdah, air. fiad, kimrų gwydd ir pan. Remiantis šiais duomenimis, galima rekonstruoti pr. *wīd *weid, vokalizmą lyginant su lie. pa-vỹdas. Darybiškai plg. la. viênveidîgs ‘vientisas’ ir kt. Semantiškai ainawīdai plg. lie. paveidùs, kuris formaliai ir turiniu siejasi su gr. ϝείδεσθαι, žr. Fraenkel Gl. 34, 1954, 308…
Šaltinis:: Топоров ПЯ I, 60–61

Antraštė:: véidas
Straipsnelis:: Lo. uidēre, s. sl. viděti, impv. viždь ‘matyti’, lie. veizdė́ti 1 sg. veizdmi, veizdu (> véizdžiu) [akūtas paaiškintas Winterio pailgėjimu prieš ide. media, ide. *ueid-. Vokalizmas *ei tematiniame véidas ‘Antlitz’ sako, kad šis daiktavardis yra naujai išvestas darinys] dial. véimu (< *véidmi), impv. veizd(i) ‘see, look’ → ‘seek’.
Šaltinis:: Hamp 1982d, 80

Antraštė:: veidas
Straipsnelis:: Veidas yra labiausiai išsiskirianti ir išraiškingiausia žmogaus kūno dalis, todėl daugelyje ide. kalbų sąvoka veidas siejama su sąvoka ‘išvaizda’, ‘žiūrėti’, ‘atrodyti’, ‘matyti’, ‘forma’ ir t. t. Lie. veidas < *weid-, matomos gr. εἶδον ‘mačiau’, gr. εἶδος ‘išvaizda, forma, rūšis’, lo. uidēre ‘matyti’, lie. veizdėti ‘žiūrėti’. Kitose ide. kalbose yra aiškus ryšys tarp sąvokų ‘veidas’ ir ‘skruostas’ (pvz.: la. vaigs ‘veidas’ ir ‘skruostas’ ir kt.).
Šaltinis:: Buck 1949, 216–217

Antraštė:: veidas
Straipsnelis:: Gr. εἴδος, εἴδωλον, εἴδομα ‘išvaizda, forma’ [316]. Šaknis *weid- išreiškia sąvoką ‘matyti’, plg. ἰδεῖν, o perfekte sąvoką ‘žinoti’, plg. οἶδα, prie kurių siejasi εἰδήμων, εἰδυλίς ir t. t. Grupėje nagrinėjame seniausias ir aiškiausias yra (ϝ)εἶδος, kuris reiškia ‘išvaizda’. Kamieno su s aiškus morfologinis atitikmuo yra s. i. védas- ‘turėjimas, įgijimas’ kartu su aor. ávidam, reiškiančiu ‘aš radau, įgijau’. Abu daiktavardžiai gr. ir s. i. kalbose gali būti savarankiškos kalbos darybos, nors nebūtinai. Semantinis ryšys su (ϝ)εἶδος yra artimesnis: s. sl. vidŭ ‘εἶδος, θεωρία’, kilusiu iš *weido(s), lie. véidas (turinčiu ilgą diftongą) bei s. v. a. wīsa ‘maniera’ iš s kamieno. Praes. εἴδομαι ‘pasirodyti, atrodyti’, atrodo, kilęs iš εἶδος. Pagaliau εἴδωλον yra senas vedinys, turintis retą priesagą, bet kitose ide. kalbose jokio paralelaus žodžio nerandame. Lie. vaidalas turi skirtingą priesagą ir įeina į produktyvią lie. kalbos sistemą.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 316–317

Antraštė:: veidas
Straipsnelis:: Tikrai senas yra […] [s. raštų] lie. weidas (véidas) ‘Gesicht, Aussehen, Gestalt’ (plg. s. sl. vidъ ‘εῖδος, θεωρία’ ir kt.) […].
Šaltinis:: Euler 1983, 34

Antraštė:: veidas
Reikšmė:: лицо
Straipsnelis:: Sl. вѣдѣ kilęs iš *u̯oidai, vėlyvosios ide. perfekto 1 sg. formos, atsiradusios iš ankstesnės *u̯oida. Vidinė rekonstrukcija rodo, kad *u̯oida, *u̯oidai padarytos iš šaknies *u̯eid- ‘matyti (видеть)’ ir reiškė ‘žinau, nes pamačiau (я знаю, потому что увидел)’. […] Abi šaknys *u̯eid- ir *u̯oid- egzistuoja ir baltų kalbose tomis pačiomis reikšmėmis ‘matyti’ ir ‘žinoti’. Šaknis *u̯eid- matoma la. veids ‘rūšis, forma (вид, форма)’, lie. veidas ‘лицо’, o *u̯oid- – pr. waissei ‘žinai (знаешь)’. Pritaikius šioms šaknims vidinę rekonstrukciją kartu su išorine, matyti, kad *u̯eid- savo kilme yra to paties veiksmažodžio prezentinė šaknis, o *u̯oid- – perfektinė. Vadinasi, ir baltų [prokalbėje] egzistavo perfektas.
Šaltinis:: Савченко 1973, 145

Antraštė:: véidas
Straipsnelis:: Sl. *vȋdъ AP c ‘sight’ (plg. kr. vîd, slvn. vîd, ru. вид ir kt.) turi antrinį mobilumą, plg. la. veĩds, lie. véidas (AP1 > 3).
Šaltinis:: Kapović 2009, 238