Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
venteris
.
Rezultatai
Antraštė:
vénteris
Straipsnelis:
žr.
vanta
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (1), 395–397
Antraštė:
vénteris
Straipsnelis:
Briukneris (Brückner A. Litu–slavische Studien. I.) mano, kad la.
venteris
(dial.) –
вентер
, lie.
vénteris
, le.
więcierz
– yra slavizmas. Tuo tarpu Mokslų Akademijos Rusų kalbos žodyne (Слов. Русск. яз., издан Вторым отдел. Акад. Наук. СПб., 1891 t. t.) šie sl. kalbų žodžiai laikomi skoliniais iš lie. kalbos, o ne atvirkščiai.
Šaltinis:
Endzelīns DI
I, 99
Antraštė:
vénteris
Reikšmė:
maišo formos tinklas
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:]
więcierz
(p. 10, kitur:
więcerz
) ‘tam tikras tinklas žuvims gaudyti’ : lie.
vénteris
.
Šaltinis:
Safarewicz 1983
, 352
Antraštė:
vénteris
Straipsnelis:
Apie 1553 m. Volynėje aptiktas lituanizmas
вятер
. Tačiau šio žodžio vartojimas ukrainiečių kalboje žinomas ir ankščiau. Taip pat vengrų paminkle, parašytame lotynų kalba apie 1506 m., yra įrašas:
cum retibus zak et veter vocatis
, kur žodis
veter
, kaip mano I. Knieža, pasiskolintas iš ukr.
vjater
, o šis savo ruožtu kilęs iš lietuviško [Kniezsa, I (1), 555]. K. Būgos nuomone, forma
вятер(ь)
rodo baltiškojo žodžio prasiskverbimą [176] (plg. lie.
vénteris
į rytų slavų dialektus dar nosinių balsių egzistavimo laikais, t. y. iki X a. [Būga, II, 325].
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 176–177
Antraštė:
vénteris
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
ве́нцерь
‘t. p.’ БРС 149, РБС 52; dar žr. Jablonskis LŽ 262 t., 327 t. Pažįstamas rusams, ukrainiečiams (
я́тір
) bei lenkams (su kašubais). Iš lie.
vénteris
yra ir rtpr. v.
Wenter
‘venteris, varža’ Frišbyras PW II 464. Dėl variantų paplitimo slavų kalbose žr. Būga RR II 323–325; Fasmeris ЭСРЯ I 292, 376, Frenkelis LEW 1223 t.
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 52
Antraštė:
vénteris
Reikšmė:
рыболовная снасть
Straipsnelis:
R.
вентерь
1951 m. dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne kildinamas iš lo.
venter
‘желудок’, o Brückneris savo laiku lie.
vénteris
‘рыболовная снасть’ laikė slavizmu. Fraenkelis ir Vasmeris/Trubačiovas mano, kad r.
ве́нтерь
ir ta pačia reikšme vartojamas dial.
вятерь
paskolinti iš lie.
vénteris
. Jei ši etimologija teisinga,
вятерь
yra seniausias rusų kalbos baltizmas, pasiskolintas dar prieš išnykstant nosiniams balsiams. Į bendrinę kalbą pateko tik vėlesnė forma
вентерь
.
Šaltinis:
Кипарский 1973
, 69–70
Antraštė:
vénteris
Straipsnelis:
[Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R.
ве́нтер
(nuo 1862 m.) < lie.
vénteris
.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1977
, 384
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas