Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
veršis
.
Rezultatai
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
Lie.
ver̃šis
, la.
vḕrsis
, pr.
werstian
siejami su lo.
verres
‘kuilys; meitelis’, s. i.
vŕ̥ṣaṇ
‘bulius, jautis’,
vŕ̥ṣṇiḥ
‘vyriškas; tekis’,
vŕ̥šaṇaḥ
‘pautai’. Toliau šie žodžiai siejami su ide. *
au̯er
‘drėkinti, apšlapinti, tekėti’, plg. s. i.
vār
‘vanduo’, toch. A
wär
. Taigi pirminė lie.
ver̃šis
reikšmė būtų ‘išleidžiantis sėklą, šlapinantis’.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968
, 135
Antraštė:
veršis
Straipsnelis:
J. Otrembskis (Otrebski J. Aind.
púruṣaḥ púman
und Verwandtes. – KZ, 82, 2, 1968) paskelbė hipotezę, kad sonantų metetezė (
u̯r
>
ru
,
u̯l
>
lu
) ide. kalboje buvęs produktyvus darybos būdas, kurio prisilaikant esą buvo pasidaryta žodžių susijusių ne tik daryba, bet ir semantika. Tokiais morfemų variantais J. Otrembskis laiko hipotetinę *
ruṣ-a
‘žmogus, vyras’ (reikšmė spėjama) [ši morfema reprezentuojama s. i.
pú-ruṣa
‘žmogus’, s. i.
róṣa
‘nirtulys, pyktis’, plg.
róṣati
,
rúṣati
,
rúṣyati
‘pyksta, širsta’ (dėl reikšmių ‘pyktis, tūžimas’ ir ‘vyras’, plg. [314] s. i.
nára
‘vyras, žmogus’ ir lie.
nértėti
‘šėlti’] ir realią s. i. morfemą
vŕ̥ṣan
‘jautis’. J. Otrembskis mano, kad aukščiau pateikti santykiai reprezentuoja darybinį modelį, užtikrinantį tokį reikšmės kitimą: ‘vyras, žmogus’ (šalutinė reikšmė ‘niršulys, pyktis’) → ‘jautis’ [istoriškai tai patvirtinama tuo, kad iš ide. šaknies *
u̯er(s)-
‘šlapias, drėgnas’ (> s. i.
vṛ́ṣan
‘jautis’ gali susiformuoti panašios reikšmės – ‘drėgnas’ > ‘jautis’ > ‘vyras’ > ‘žmogus’ > ‘tarnas’: lo.
verres
,
verris
‘šernas’, lie.
veršis
, lo.
verna
< *
u̯ersnā
‘vergas namų darbams’ < ‘žmogus’.
Šaltinis:
Огибенин 1971 (1973)
, 314–315
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
Pr.
werstian
‘veršis’, lie.
ver̃šis
,
-io
, la.
vērsis
‘jautis’, s. i.
vŕ̥ṣā
,
-aṇ-
,
-ṇ-
‘bulius, jautis, žirgas, vyras’,
vr̥ṣṇíḥ
‘avinas, tekis’, lo.
verrēs
‘kuilys, tekis’, visi jie - daiktavardiniai vediniai iš šaknies *
wers-
‘suvilgyti, sudrėkinti, apvaisinti’, turintys vyriškos lyties (naminio) gyvulio pagrindinę reikšmę; bl. žodžiai iš seno yra
i̯a-
vediniai kaip n. giminės deminutyvai (plg. gr.
παιδίον
iš
παῖς
‘vaikas’). Taigi pateikti įvairių kalbų atitikmenys tikriausiai yra kilę iš ide. prokalbės ar bent iš jos dialektų.
Šaltinis:
Euler 1985b
, 86
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
Av. nepaliudytas *
varəšan
postuluojamas iš av.
varəšna-
‘vyriškas’,
varəšni-
‘patinas, avinas’. Šiek tiek mažiau artimos formos yra gr. ἐ(ϝ)έρση, [21] ἕρσαι (plg. i.-ir. formą su
v-
), kurių reikšmė yra: 1) vienaskaita ‘lietus, rasa’; 2) daugiskaita taikoma gyvuliams; iš šios šeimos kilęs lo.
uerres
‘atskiros rūšies patinas’ su baltiškais atitikmenimis lie.
ver̃šis
, la.
versis
. Visi priskiriami veiksmažodinei šakniai *
wers-
: s. i.
varṣati
‘lyja’, (plg. ἐέρση) siejama su air.
frass
‘lietus’ < *
wr̥stā
. Tarp šių ir ankstesnių vardažodinių formų yra morfologinis skirtumas, nė vienam etimologui kliudęs nurodyti jas kartu, kuris turėtų sulaikyti ir mus: pirma, formos su
w-
, ir, antra, indoiranėnų formos su balsiu žodžio pradžioje; gr. ἄρρην taip pat nereprezentuoja
w-
, tuo tarpu kai Homero eilėdaroje ἐέρση = ἐϝέρση, iš kur ἕρσαι. [22 … 25] Visur kitur turime du skirtingus leksinius ženklus: vieną *
ers-
reiškiantį ‘patinas’ (gr. ἄρρην), kitą *
wers-
, kuris transponuoja pradinę lietaus sąvoką kaip apvaisinantį skystį, tokį kaip ‘reproduktoriaus’. [25]
Šaltinis:
Benveniste 1969
, 21–22, 25
Antraštė:
veršis
Reikšmė:
telias
Straipsnelis:
Lie.
veršis
, pr.
werstian
giminiškas la.
vērsis
‘jautis’ < ‘bulius’. Toliau etimologiškai siejasi s. i.
vr̥̣an-
‘bulius, eržilas, patinas’, lo.
verrēs
‘paršas, kuilys’. Semantinė raida: ‘patinas’ → ‘bulius’ → ‘jautis’ → ‘jaunas jautis, veršis’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 154–155
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
(Straipsnyje autorius ieško genetinių ryšių tarp atskirų slavų ir baltų žodžių, norėdamas nustatyti pietinių slavų leksikoje archajiškiausią sluoksnį). Bl.
versiti
~ sl.
vьršiti
. Kaip žinoma, prasl.
vьršiti
rekonstruojama pirminė reikšmė ‘kulti su gyvuliais’: bulg.
върха
,
вършея
, mak.
вриш
, s.-kr.
врѐћи
,
овр́шити
, slov.
vršíti
‘kulti’ [184]. Turint duomenų apie jaučių naudojimą kuliant (tikriausiai jautis paskui save tempė sunkų rąstigalį, kuris atlikdavo spragilo funkciją), pasidarė įmanoma tokia etimologija: prasl.
volъ
~ *
velti
(lie.
vélti
, la.
vel̑t
, lie.
volė̃
‘medinis plaktukas’, la.
vàle
‘trinka, kūlė, spragilo buožė’) [Беларуская лингвистыка 1976, 9, 11]. Tuo būdu rekonstruojama prasl.
volъ
semantika: gyvulys pavadintas pagal atliekamą veiksmą. Tarp kitko, būtent baltų kalbose išliko, matyt, dar indoeuropietiškas jaučio pavadinimas: lie.
ver̃šis
‘bulius, jautis’, la.
vḕrsis
‘t. p.’. Reikšmę ‘veršiukas’ [185] įgijo formos su mažybine priesaga: lie.
veršiùkas
, la.
vḕršuks
ir t. t. Artimiausias atitikmuo – s. i.
vr̥̣aḥ
‘jautis’. Iš bl.
versis
‘jautis’ buvo padarytas vardažodinis veiksmažodis
versiti
‘kulti jaučiais’ (plg. lie.
kirmi̇̀s
>
kirmýti
ir kt.). Tad *
vьršiti
‘kulti’ – iš jaučio pavadinimo (atvirkščiai nei *
volъ
atveju).
Šaltinis:
Мартынов 1984
, 184–186
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
werstian
(< *
wersistian
?) E. 674 ‘veršis’ : lie.
ver̃šis
‘t. p.’, la.
vḕrsis
, s. i.
vr̥ṣ̌a-ḥ
‘bulius’, lo.
verrēs
‘kuilys, tekis’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 269.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 335
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
Oset.
wyrs
/
urs
‘kumeliukas’. Kilęs iš iranėnų *
w̥šan-
‘patinas’. Plg. persų, pehlevi
gušn
(iš *
wr̥šna-
) ‘patinas’, persų
Gušnasp
, pehlevi
Wišnasp
, arm. (iš iranėnų)
Vsnasp’
asmenvardis – ‘kumeliukas’ (Hübschmann. Arm. Gr. 85), lur.
värzâ
‘veršis’ (KPF Abt. II 192), Pamyro s.
werʒ
,
werz
,
werc
, Pamyro išk.
wers
, Pamyro v.
wušɛng
(iš *
wr̥šanaka-
) ‘buliukas’ (Morgenstierne. IIFL II 474, § 82), sogdų *
wəšn-
(
wšn-
) ‘patinas’ (Gerschevitch § 147), sakų
buṇū
(iš *
w̥š-nu-
?) (Bailey, KhT VI 250), av.
varəšna-
‘patinas’,
varšni-
‘avinas’, s. i.
vr̥ṣan-
‘patinas’, ‘vyras’, lie.
ver̃šis
, la.
vḕrsis
‘bulius’, toch. A
kay-urs
, toch. B
kau-urse
(iš *
gow-wr̥sen-
) ‘bulius’ (Van Windekens, Orbis 1970 XIX 103), lo.
verres
‘šernas’. – Iš iranėnų kilęs suomių
varsa
, estų
vars
, karelų
varza
[iš čia r. (trm.)
варжа
] ‘kumeliukas’ (Munkácsi, KSz. V 326. – Jacobsohn 111. – Collinder 139 – Joki Uu 337–338), galbūt [124] taip pat ir čėčėnų
borš
, ing.
borša
‘buliukas’,
beršie dienba
‘besirujojanti patelė’ (Генко, ЗКВ V 725), darg.
urči
‘arklys’, svanų
uršna
‘буйный человек’ (?). Bro̸ndal žinomame straipsnyje ‘Mots ‘scythes’ en nordique primitif’ laiko ‘skitišku’ (tiksliau – sarmatų) indėliu Europos kalbose daugelį kultūrinių-istorinių žodžių, tarp jų ir arklio pavadinimą: s. isl.
hross
, s. ang.
hors
, ang.
horse
, vok.
Ross
, s. v. a., ol.
ors
,
ros
, pranc. (iš germ.)
rosse
, it.
rozza
. Šią grupę Bro̸ndal gretina su oset.
wyrs
/
urs
. Pirminė reikšmė germanų kalbose, autoriaus nuomone, buvo ‘kovos žirgas’ (Acta Philologica Scandinavica, Ko̸benhavn, 1928–1928 III 5, 9, 15, 26–27).
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 124–125
Antraštė:
ver̃šis
Straipsnelis:
[Aptariami patino ir nesubrendusio jaučio pavadinimai baltų kalbose.] Lie.
ver̃šis
, la.
vḕrsis
, pr.
werstian
yra seniausias šio semantinio lauko žodis, veikiausiai paveldėtas iš ide. prokalbės, plg. s. i.
vr̥ṣan
- ‘vyras, patinas (bulius, arklys ir t. t.); vyriškas, stiprus’,
vr̥ṣni
- ‘vyriškas, stiprus’,
vr̥ṣabha
- ‘bulius’, av.
varəšna
- ‘vyriškas’,
varšni
- ‘montone’, lo.
verrēs
. Formalus atitikimas nėra problemiškas: lo.
verrēs
gali tęsti
n
-kamieną, o baltų formas galima aiškinti panašiai (su antriniu kamienu *-
ii̯o
-). Iš semantikos perspektyvos atrodo tikėtina, kad pirminė reikšmė buvo ‘patinas (bendrai)’ (iš *‘apvaisintojas’) ir jo specializacija skirtingiems gyvuliams yra antrinė. Baltų kalbose pirminė reikšmė buvo ‘suaugęs jaučių patinas’, išlaikyta la.
vḕrsis
ir lietuvių tarmėse, o lietuvių (daugelyje tarmių) ir prūsų ‘mažas jaučių patinas’ – antrinė. [Toliau aptariama žodžių
bùlius
,
tẽlias
,
jáutis
ir
ver̃šis
distribucija s. lie. tekstuose ir tarmėse.]
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 2002
, 9
Antraštė:
ver̃šis
Reikšmė:
bull, ox, ox calf
Straipsnelis:
Lo.
verrēs
‘boar’, lie.
ver̃šis
‘bull, ox, ox calf’, la.
vẽrsis
‘ox’, vedų
vṛ́ṣan
- ‘male animal; manly’,
vṛ́ṣana
- etc. (Pokorny 1959, 78–81; de Vaan 2008, 666: **
H₂u̯ers
-) – *
epr˚
ir *
u̯ers˚
kontaminacijos pavyzdžiai.
Šaltinis:
Blažek 2010c
, 89
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas