Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vergti, gargenti, atuoriečiai, atuorėčiai, atuúoriečios, atariečiai, sniaukras, lavus, pat, kygždentis, audinė, teikti, rankinukas, varna, keršuma, graižus, butas, spėti, pasteras, maumokas, maturzė, kinkutis, amelis, springti, speiglys, kėbla, svilti, masinti, uoglis, musos, sudas, kupena, žarna, krampa, smėlis, tiekti, atbudinti, skausti, kuzijakas, kvapėti, kaušas, remeslas.

Rezultatai

Antraštė:: vérgti
Straipsnelis:: Kad bl. leksemas – lie. vérgti ‘zum Sklaven machen, unfrei machen’, vérgas, ver̃gas ‘Sklave’, la. ver̂gs, vērgs² ‘vergas’, vêrgs² ‘vargus’, lie. var̃gas ‘Quälerei, elendes Leben, Müdigkeit, Not, Sorge’, vargùs ‘schwer, armselig’ la. vā̀rgs ‘liguistas, silpnas’, vārgi ‘vargas, skurdas’, pr. wargan ‘blogis, bėda, vargas’, wargs ‘piktas’, lie. var̃gti ‘Elend ertragen, im Armut leben, wegen physischer oder psychischer Spannung an Erschöpfung leiden’, la. vārgt ‘sunegaluoti, pasiligoti, jėgų netekti’, pr. wargē ‘man skauda, aš kenčiu’ – sieja giminystės ryšiai ir pastarosios gretintinos su s. sl. vragъ, s. č. vrah, le. wróg ‘priešas’, s.-kr. vrȃg ‘velnias’, r. ворог ‘priešas, velnias’ suvokta seniai (žr. E. Fraenkel, LEW II 1198 f.; M. Vasmer, REW I 228). Viso labo tiek. Apie tolimesnius ryšius sakoma: ‘Weitere Verv. unsicher’ (žr. E. Fraenkel, op. cit. 1199) prie pateiktų bl. leksemų dar priskirtina F. Neselmano iš XVIII a. rankraštinio žodyno užrašytas lie. žodis vergas ‘gudrus, landus, apsukrus, schlau’; semantikos požiūriu lie. vergas ‘schlau’ sietinas su la. vêrgs²‘vargus’, vā̀rgs ‘liguistas, silpnas’, pr. wargs ‘piktas’¹⁸ [¹⁸nekliudo lie. vergas sieti su la. sa-vergt ‘mažėti, trauktis, raukšlėtis’, lo. vergō ‘lenkiu, suku’; žr. F. A. Wood, IF 18, p. 14]. Minėtini lie. attenuativen Aktionsart vediniai pa-vir̃gti ‘pavargti, nusiplūkti’, pa-vi̇̀rgti ‘pasiduoti, klausyti (ko nors)’ bei la. ie-virgt ‘(su)stiprėti, ūgtelėti (apie viščiukus)’. Lie. pavir̃gi savo semantika gana primena A. Juškos užfiksuotas reikšmes, kurioms tarmėse reikšti anksčiau buvo vartota vérgti: Ans vergia tėvus, šeimyną, t. y. spaudžia prie darbo (ir kt. pvz.) [204]. Galime teigti, kad pirmykštė vérgas, ver̃gs reikšmė veikiausiai yra ‘prie darbo spaudžiamas, siunčiamas, t. y. tarnas’ (anksčiau reikšmės ‘vergas’ ir ‘tarnas’ menkai skirtos, plg. č. otrok ‘vergas’ anksčiau ‘tarnas’ [ir kt. pvz.]). Kitose ide. kalbose sąvoka ‘vergas, tarnas’ siejasi su ‘engti, spausti, priversti’, plg. s. isl. þræll, da. træl: go. þreihan, s. v. a. dringan etc. Vadinasi, bl. vérgas, ver̂gs atitikmenys yra: v. a. werc, s. ang. werk, s. isl. werk ‘darbas’, gr. ἔργον ‘darbas’. Vyraujančią bl. a-vokalizmo leksemų reikšmę ‘bėda, vergas’ analogiškai regime germ. kalbose, plg. s. ang. weare ‘vargingas’, s. isl. verkr ‘skausmas, kančia’. Kad lie. vérgti reikšmė yra ‘spausti, engti, prie darbo’, tai šią leksemą etimologiškai galime sieti su s. v. a. wirkan, wirchen, s. ang. wirkian ‘dirbti, veikti’, gr. ἔρδω ‘veikiu kažką’ (jeigu < *u̯ergi̯ō).
Šaltinis:: Karaliūnas 1974, 203–205